"Gyvulininkystė" Kiti leidiniai  
 

 "Gyvulininkystė", 2008 m. 52 t.

 
ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2008. 52. P. 3-12

UDK 636.2.082

VEISLININKYSTĖS STRUKTŪRŲ PATIRTIS EUROPOJE IR IŠŠŪKIAI BALTIJOS ŠALIMS

Wim M.G. Wismans


AMSO, director, Oud Zevenaarsedijk 19, Oud Zevenaar, The Netherlands

Santrauka

Visam pasaulyje ūkininkai plačiai domisi veislininkyste, o ir istorija rodo, jog nuolatos vyko emocionalios diskusijos apie veisimo strategijos pokyčius ir tikslus siekiant ekonomiško ūkininkavimo. Kai kuriose šalyse iškilo sunkumų dėl to, jog kai kurie ūkininkai buvo stipriai įtakojami veislininkystės asociacijų, o tai ne visada sutapo su bendra ūkininkavimo nauda.
Organizuojant veislininkystės darbus, vyriausybės vaidino ir kai kuriose šalyse vis dar tebevaidina svarbų vaidmenį, tame tarpe ir finansinį. Ir šiais laikais vyriausybės remia veislininkystę. Europos Sąjungoje egzistuoja specialios taisyklės, leidžiančios Europos Sąjungos šalims finansiškai remti šią sritį. Tačiau vyriausybės mažina subsidijas, kartais labai drastiškai, o kai kuriose šalyse veislininkystės darbai išvis nesubsidijuojami, išskyrus nykstančias veisles. Be to, kai kuriose šalyse buvo įvesta apmokestinimo sistema ir jos pagalba buvo finansuojama karvių produktyvumo kontrolės sistema.
Esama daug nuomonių dėl gyvulių veisimo tikslų ir struktūrų. Daugelyje šalių intensyviai ieškoma geriausių struktūrų. Tačiau tais atvejais, kai vyriausybės vaidina svarbų vaidmenį, naujų struktūrų paieška gali būti blokuojama. Patirtis rodo, jog smarkiai sumažinus subsidijavimą, buvo sukurtos naujos, žymiai efektyvesnės, struktūros. Ilgalaikėje perspektyvoje ūkininkams tai yra kur kas pelningiau nei subsidijų sistema.
Pagrindinis ūkininkavimo veiksnys yra pats fermeris (ūkininkas). Bet kuriuo atveju būtent pats ūkininkas anksčiau ar vėliau sprendžia, kas jam yra naudinga ir už ką jis yra pasiruošęs mokėti. Pats ūkininkas pajėgia susirasti jam tinkamus paslaugų tiekėjus.
Šiame straipsnyje apibūdinama gyvulių veisimo struktūrų Europoje patirtis, šiandienos ir ateities poreikiai, kurių patenkinimo ūkininkas tikisi iš veisimo asociacijų, bei iššūkiai veislininkystės organizacijoms ir vyriausybėms, siekiant įgyvendinti naujas struktūras ir naujas paslaugas. Pateikta artimiausio dešimtmečio ūkininkavimo perspektyvos analizė. Naujos struktūros turėtų vadovautis laisvosios rinkos principais, kurių pagrindinis yra tas, jog ūkininkui siūlomos tik tos paslaugos, už kurias jis pasiruošęs mokėti. Šio uždavinio įgyvendinimas yra tikras iššūkis vyriausybėms ir veislių asociacijoms.
Raktažodžiai: veisimo struktūra, veislininkystės tarnybos (paslaugos), ūkininkavimas, laisvoji rinka, Europos Sąjunga
Visas tekstas

 



ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2008. 52. P. 51-59

UDK 636.2.084

BAKTERIJŲ MIŠINIO PRIEDO ĮTAKA VARPINIŲ-ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ SILOSO FERMENTACIJAI IR MAISTINEI VERTEI BEI MELŽIAMŲ KARVIŲ PRODUKTYVUMUI

Jonas Jatkauskas, Vilma Vrotniakienė, Danguolė Urbšienė


Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r.

Santrauka

Buvo tiriamas pieno rūgštį produkuojančių homofermentatyvinių bakterijų mišinio (Lactobacillus plantarum Milab, Pediococcus acidilactici, Enterococcus faecium M74, and Lactococcus lactis) priedo efektyvumas 10 val. pavytintų varpinių-ankštinių žolių siloso, pagaminto ritiniuose, fermentacijos rodikliams, pašaro aerobiniam stabilumui ir melžiamų karvių produktyvumui. Kontrolinio siloso ir siloso su inokulianto priedu pH rodiklis buvo atitinkamai 4,6 ir 4,2, pieno rūgšties – 27,6 ir 46,1 gkg−1 SM, acto rūgšties – 12,3 ir 13,7gkg−1 SM, sviesto rūgšties – 4,7 ir 2,2 gkg−1 SM. Inokulianto priedas sumažino (P<0,01) SM nuostolius ir padidino (P<0,01) energijos koncentraciją pašaro sausojoje medžiagoje bei pagerino siloso (P<0,05) aerobinį stabilumą. Šėrimo bandymas atliktas su dešimčia trečios laktacijos ir penkto laktacijos mėnesio Lietuvos juodmargių veislės melžiamų karvių. Inokulianto priedas pagerino siloso ėdamumą ir 1,2 kg per dieną padidino pieno primilžius, tačiau šie skirtumai statistiškai nepatikimi. Silosas su inokulianto priedu neturėjo esminės įtakos melžiamų karvių pieno sudėčiai, tačiau vidutiniškai iš vienos karvės buvo gauta daugiau pieno riebalų ir pieno baltymų. Galima teigti, kad karvių produktyvumas padidėjo dėl geresnio inokuliuoto siloso suėdimo ir geresnio jo maisto medžiagų įsisavinimo, lyginant su įprastai užraugtu silosu.
Raktažodžiai: silosas, inokuliantas, fermentacija, aerobinis stabilumas, karvė, pieno produkcija
Visas tekstas

 

 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2008. 52. P. 13-29

UDK 631.4

AZOTO IR FOSFORO IŠPLOVOS DRENAŽU PROBLEMATIKA PLĖTOJANT EKOLOGINIUS MIŠRIOS GAMYBOS ŪKIUS

Angelija Bučienė


Klaipėdos universitetas
Minijos 153, Klaipėda, LT-93185; angelija.buciene@ku.lt

SANTRAUKA

Auginant ekologinę produkciją, tik ūkininkavimo intensyvumą gali reguliuoti patys ekologinės produkcijos gamintojai, kiti veiksniai veikia be žmogaus valios, tad išlieka ir vandens taršos galimybė. Todėl svarbu žinoti, kas labiausiai lemia biogenų N ir P išsklaidytą taršą per drenažo nuotėkį, kokia ji būna įvairiomis gamtinėmis ir ūkinėmis sąlygomis. Darbe analizuojama Lietuvoje sukaupta ir skelbta tyrimų medžiaga apie veiksnius, lemiančius azoto ir fosforo išplovas drenažu. Šios analizės pagrindu prognozuojama, kaip keisis išplovos per ateinančius 5 metus (nuo 2008 m iki 2012 m.) Lietuvoje, toliau plėtojant ekologinius mišrios gamybos ūkius.
Raktažodžiai: drenažo nuotėkis, azoto ir fosforo išplova, ekologiniai mišrios gamybos ūkiai
Visas tekstas

 

 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2008. 52. P. 30-38

UDK 636.082

KARVIŲ ŪKINIO NAUDOJIMO TRUKMĖS IR EKSTERJERO POŽYMIŲ FENOTIPINIŲ KORELIACIJŲ TYRIMAI

Jurij Lavrinovič
1,Vida Juozaitienė1, Jonas Kutra2, Renata Japertienė1, Algirdas Kanapeckas1

1Lietuvos veterinarijos akademija, Tilžės g. 18, LT-47181, Kaunas
2Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r.

SANTRAUKA

Darbo tikslas – Lietuvos juodmargių ir žalųjų bei žalmargių karvių populiacijose nustatyti ūkinio naudojimo trukmės ir eksterjero bei tešmens požymių fenotipines koreliacijas, remiantis valstybės įmonės "Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras" (ŽŪIKVC) duomenų bazės 1996–2007 metų laikotarpiu. Įvertinti 6120 juodmargių ir 2756 žalųjų bei žalmargių karvių eksterjero duomenys. Nustatyta statistiškai reikšminga veislės įtaka karvių ūkinio naudojimo trukmei (P<0,0001). Visų eksterjero požymių įtaka karvių ūkinio naudojimo trukmei buvo statistiškai reikšminga (P<0,0001), todėl šie požymiai yra svarbūs kuriant pieninių galvijų selekcijos programas. Karvių ūkinio naudojimo trukmė teigiamai koreliavo su pieninio tipo, stambumo, kūno gylio fenotipiniu įvertinimu ir neigiamai - su užpakalio kampo įvertinimu (P<0,0001). Teigiami rodiklio koreliacijos koeficientai abiejų populiacijų karvėms nustatyti su kulno sąnario ir nagos aukščio įvertinimais, neigiami - su užpakalinių kojų formos įvertinimu (P<0,0001).
Raktažodžiai: karvės, eksterjeras, ūkinio naudojimo trukmė, fenotipinė koreliacija
Visas tekstas

 

 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai. 2008. 52. P. 39-50

UDK 636.1.082

SKIEDIKLIO SUDĖTIES ĮTAKA BULIŲ SPERMOS KOKYBINIAMS RODIKLIAMS

Vidmantas Pileckas


Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas: vidmantas@lgi.lt


SANTRAUKA

Darbo tikslas – nustatyti atskirų skiediklio komponentų kiekybinę įtaką spermatozoidų fiziologiniams rodikliams kriokonservuotoje spermoje.
Paimta ir įvertinta sperma (spermatozoidų judrumas ne mažesnis kaip 7 balai - 70% judrių spermatozoidų, koncentracija ne mažesnė kaip 0,8 mln.) buvo praskiesta skiedikliu. Sperma buvo skiedžiama du kartus. Pirmą kartą 27±10C skiedikliu santykiu 1:1 ir vėsinama 15 min 19±10C temperatūroje. Po to skiedžiama 19±10C skiedikliu iki reikiamos spermatozoidų koncentracijos. Sperma buvo fasuojama į 0,25 cm3 polipropileno šiaudelius spermos išfasavimo ir užkimšimo automatu.. Šiaudeliai išdėstymo liniuote buvo sudedami į rėmelius, kurie vėsinti šaldytuve 4±10C temperatūroje, įšaldomi ant įšaldymo įrenginio-skydo saugykloje KV6202. Spermai įšaldyti naudotas laktozės-glicerino-kiaušinio trynio skiediklis susidedantis iš 11,5 g laktozės, 5 cm3 glicerolio, 20 cm3 kiaušinio trynio ir 100 cm3 distiliuoto vandens (kontrolė-bazinis skiediklis), taip pat ruošti skiedikliai su 8, 9, 10, 10,5, 11,5 (kontrolė), 12 g laktozės - kiti skiediklio komponentai išliko tie patys. Sumaišyti buliaus ejakuliatai buvo dalijami ir skiedžiami atitinkamu laktozės kiekiu skiediklyje. Toliau sperma buvo fasuojama, atvėsinama ir įšaldoma pagal tuos pačius technologinius procesus ir režimus. Nustačius tinkamiausią laktozės kiekį skiediklyje, įšaldant spermą, išfasuotą lietuviškuose šiaudeliuose, papildomai buvo įdėta 50, 100, 150, 200, 250, 300, 350, 400 mg natrio citrato. Nustatėme, kad geriausias spermatozoidų judrumas įšaldant spermą, išfasuotą į 0,25 cm3 polipropileno šiaudelius, buvo spermoje, praskiestoje skiedikliu su 10 ir 10,5 g laktozės /100 cm3. Lyginant su kontrole, šis rodiklis buvo atitinkamai 5,9% (P < 0,025) ir 3,9% (P > 0,1) didesnis. Gyvų spermatozoidų 11% (P < 0,005) mažiau aptikta skiediklyje su 12 g laktozės (lyginant su kontrole). Didžiausias spermatozoidų su nepažeistomis akrosomomis skaičius buvo spermoje, kriokonservuotoje panaudojant skiediklius su 10 ir 10,5 g laktozės/ 100 cm3, – atitinkamai 55,0 ± 7,8 ir 53,4 ± 11,9%, kontroliniame skiediklyje su 11,5 g laktozės - 51,8±7,1%. Spermatozoidų gyvybingumas po 5 h laikymo 38 ± 0,5oC temperatūroje buvo didžiausias spermoje, praskiestoje su 10, 5 g laktozės - 2,9 ± 1,2 balo, su 10 g laktozės - 2,8 ± 1,6 balo, t.y. atitinkamai 26% (P< 0,005) ir 21,7% didesnis, lyginant su kontrole. Siekdami pagerinti spermos fiziologinius rodiklius, į skiediklį su 10,5 g laktozės papildomai įvedėme nuo 50 iki 400 mg natrio citrato, intervale kas 50 mg. Nustatėme, kad natrio citratas turi įtakos spermatozoidų judrumui ir išgyvenimo trukmei, tačiau neturi didesnės įtakos akrosomų išsaugojimui. Geriausias spermatozoidų judrumas po spermos įšaldymo-atšildymo buvo tuo atveju, kai skiediklyje buvo 200 mg natrio citrato - 5,7±0,1 balo arba 35,7% (P< 0,001) didesnis, gyvų spermatozoidų nustatyta 12,6% (P< 0,001) daugiau, lyginant su kontrole.
Raktažodžiai: sperma, skiediklis, komponentai, kriokonservavimas
Visas tekstas

 

 


ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2008. 52. P. 60-70

UDK 636.2.084.637.5

BULIUKŲ AUGIMAS, SKERDENŲ IR MĖSOS KOKYBĖ, JUOS ŠERIANT KOMBINUOTAISIAIS PAŠARAIS SU RAPSŲ IŠSPAUDOMIS AR RUPINIAIS

Petras Bendikas, Virginijus Uchockis, Vytautas Tarvydas, Gintautas Švirmickas


Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas: lgi@lgi.lt


SANTRAUKA

Bandymas atliktas 2007 metais Lietuvos veterinarijos instituto Gyvulininkystės institute su dviem analogiškomis Lietuvos juodmargių veislės penimų buliukų grupėmis, po 8 gyvulius kiekvienoje.
Abiejų grupių buliukai normuotai gavo šieno bei šiaudų, cukrinių runkelių griežinių siloso ir žaliųjų pašarų – iki soties, o skirtingos sudėties kombinuotojo pašaro – po 3,0 kg. Gaminant kombinuotuosius pašarus penimiems buliukams žiemos laikotarpiu, prie miežių ir kvietrugių atitinkamai pagal grupes buvo pridėta 19%, o vasaros laikotarpiu – 10% rapsų išspaudų arba rupinių. Žiemos ir vasaros laikotarpiu kombinuotajame pašare su rapsų išspaudomis žalių baltymų buvo atitinkamai 182,7 ir 157,8g/kg, arba 3,1 ir 4,9% mažiau negu kombinuotajame pašare su rapsų rupiniais. Tačiau apykaitinės energijos kombinuotuose pašaruose su rapsų išspaudomis buvo atitinkamai 0,53 ir 0,38 MJ/kg daugiau negu kombinuotuosiuose pašaruose su rapsų rupiniais. Buliukai, su pašarų daviniu gavę skirtingą kombinuotąjį pašarą, augo intensyviai. Šerti kombinuotuoju pašaru su rapsų išspaudomis per parą priaugo po 1066 g, o šerti kombinuotuoju pašaru su rapsų rupiniais – po 1170 g, arba 9,8% daugiau (P > 0,1). Pastarieji gyvūnai suėdė daugiau siloso ir žaliųjų pašarų, su suėstais visais pašarais gavo 4,6% daugiau apykaitos energijos ir 7,8% žalių baltymų. Penimų buliukų šėrimas kombinuotaisiais pašarais su rapsų išspaudomis arba rupiniais neturėjo esminės įtakos skerdenų išeigai, jų morfologinei sudėčiai, skerdenų ir mėsos kokybei.
Raktažodžiai: kombinuotieji pašarai su rapsų išspaudomis arba rupiniais, penimi buliukai, augimas, skerdenų ir mėsos kokybė
Visas tekstas

 

 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2008. 52. P. 71-85

UDK 636.4.084

SKIRTINGŲ MULTIENZIMINĖS KOMPOZICIJOS KIEKIŲ ĮTAKA KIAULIŲ AUGI-MUI IR PAŠARŲ MAISTO MEDŽIAGŲ VIRŠKINAMUMUI, ŠERIANT JAS RACIONAIS SU DIDESNIU KVIETRUGIŲ KIEKIU

Raimondas Leikus, Jūratė Norvilienė, Violeta Juškienė


Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas jurnor@freemail.lt


SANTRAUKA

Siekiant ištirti skirtingų multienziminės kompozicijos (α-amilazės - 70 U/g, β-gliukanazės – 700 U/g, ksilanazės – 1800 U/g, proteazės – 0,8 U/g) kiekių pašaruose su kvietrugiais įtaką kiaulių augimui, pašarų sunaudojimui ir maisto medžiagų virškinamumui, 2004-2005 m. LVA Gyvulininkystės institute atlikome du bandymus su penimomis kiaulėmis.
Tyrimų duomenimis, į kombinuotuosius pašarus, turinčius 60-70% kvietrugių, buvo įmaišyta 0,05% multienziminės kompozicijos - prieaugiai per parą buvo 11-12,7% (P<0,05) didesni. Kai pašaruose multienziminė kompozicija sudarė 0,035%, 0,075%, 0,1% ir 0,125% , kiaulių augimo pokyčių dėsningumų nenustatyta.
Šeriant kiaules pašarais su kvietrugiais ir 0,05% multienziminės kompozicijos, 3,4-7% sumažėjo pašarų sąnaudos kg prieaugio, o jų suvartojimas per parą padidėjo 4,8-8,8%. Kiaulių šėrimas pašarais, turinčiais 0,035%, 0,075%, 0,1% ir 0,125% multienziminės kompozicijos, pašarų sunaudojimui dėsningo poveikio neturėjo.
Kai į kiaulių kombinuotuosius pašarus, turinčius 60-70% kvietrugių, buvo įmaišyta 0,05% multienziminės kompozicijos, pastebėta tendencija, kad kiaulės geriau virškina baltymus (2,3%; P>0,2), riebalus (8,4%; P>0,4) ir ląstelieną (13,8%; P>0,2), o įmaišius 0,125% - baltymus (5,8%; P>0,1) bei ląstelieną (4,1%; P>0,2). Esant pašaruose 0,035% minėto priedo, kiaulės 19,7% (P<0,025) geriau virškino tik riebalus. Kiaulių pašarų papildymas 0,1% multienziminės kompozicijos kiekiu pašarų maisto medžiagų virškinamumui esminės įtakos neturėjo.
Taigi, atliktų bandymų duomenimis, kiaulių augimui pagerinti ir pašarų sąnaudas prieaugiui sumažinti siūloma į jų šėrimui skirtus kombinuotuosius pašarus, turinčius 60–70% kvietrugių, įmaišyti 0,05% multienziminės kompozicijos, kuri pasižymi stipresniu ksilanaziniu ir gliukanaziniu aktyvumu.
Raktažodžiai: kvietrugiai, kiaulių augimas, pašarų sąnaudos, pašarų virškinamumas
Visas tekstas

 

 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2008. 52. P. 86-93

UDK 636.083.635.7

ETERINIŲ ALIEJŲ ANTIMIKROBINIS AKTYVUMAS

Rūta Mickienė
¹,², Annette Springorum², Bronius Bakutis¹, Joerg Hartung²

1 Lietuvos veterinarijos akademija, Tilžės g. 18. LT–47181 Kaunas, el. paštas: mickiene@lva.lt
2 Hanoverio veterinarinės medicinos universitetas, Hanoveris, Vokietija


SANTRAUKA

Tvartų ore esantį mikroorganizmų skaičių mažinti rekomenduojama natūraliomis medžiagomis - eteriniais aliejais. Nustatytas pražangialapės mirtenės (Malaleuca alternifolia) ir tikrojo imbiero (Zingiber officinale) eterinių aliejų antimikrobinis aktyvumas. Naudotos gram+ (Staphylococcus aureus DSM No. 799, Enterococcus faecium DSM No. 2918), gram- (Pseudomonas aeruginosa DSM No. 939, Escherichia coli, Proteus mirabilis DSM No. 788) bakterijų kultūros ir mielės Candida albicans DSM No. 1386. Antimikrobinės savybės vertintos praskiedimo metodu. Naudoti įvairių koncentracijų (0,1 iki 50,0%) pražangialapės mirtenės (Malaleuca alternifolia) ir tikrojo imbiero( Zingiber officinale) eteriniai aliejai. 0,5% pražangialapės mirtenės (Malaleuca alternifolia) aliejus bakterijų Escherichia coli augimą sumažino 99,9% Proteus mirabilis augimą sumažino 100%. Aukštesnės koncentracijos (5%) pražangialapės mirtenės (Malaleuca alternifolia) reikėjo Pseudomonas aeruginosa ir Enterococcus faecium. Staphylococcus aureus bakterijų kultūrai reikėjo 8% eterinio aliejaus, kad slopintų bakterijų augimą 100%. Candida albicans mielės taip pat labai jautrios pražangialapės mirtenės (Malaleuca alternifolia) veikimui - 0,5% eterinis aliejus augimą sumažina 100%. Tikrojo imbiero (Zingiber officinale) eteriniam aliejui mikroorganizmai buvo atsparūs, todėl tik 50% koncentracijos aliejus 100% slopino mikroorganizmus.
Raktažodžiai: eteriniai aliejai, dezinfekcija, mikroorganizmai
Visas tekstas