Veikla Istorija Projektai
 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
REMIAMOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMOS

 

 

Lietuvoje auginamų galvijų vaisos rodiklių pokyčių ir jų priežasčių analizė ir įvertinimas

   
 

Kuriamos Lietuvos jojamųjų žirgų veislės selekcinio proceso įvertinimas

   
 

Fenotipinių požymių tyrimas ir vertinimo parametrų parinkimas senųjų galvijų bei kiaulių veislių populiacijose

   
 

B metodu kontroliuojamų karvių koeficientų nustatymas

   
  Skirtingose mėšlo tvarkymo sistemose susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių  dujų (CH4 ir N2O) kiekio įvertinimas
   

 

Žemės ūkio paskirties gyvūnų palikuonių lyties reguliavimo galimybių studija
 
  Premiksų geros gamybos ir geros ženklinimo praktikos vadovo projekto parengimas
 
  Kiaulių skerdenų kokybės palyginamasis įvertinimas, panaudojant skirtingas kiaulių skerdenų raumeningumo nustatymo formules FOM prietaisais
 
  At metodu kontroliuojamų karvių produktyvumo apskaičiavimo koeficientų taikymo įvertinimas
 
 

Avių prieauglio gavimo ir išauginimo technologijų palyginamasis įvertinimas

 
  Sezoniškumo įtakos eržilų spermos kokybei įvertinimas
 
  Antrinių perdirbamosios pramonės produktų (b krakmolo dekstrinų sirupo, aliejaus ir (ar) išspaudų, grūdų žlaugtų) panaudojimo gyvūnų mitybai ir jų funkcionalumo tyrimas
 
  Silosuotų pašarų ėdamumas ir jo įtaka ūkinių gyvūnų produktyvumui, gyvūninės produkcijos sudėčiai ir higieninei kokybei
 
  Premiksų geros gamybos ir geros ženklinimo praktikos vadovo projekto parengimas
 
  Lietuvos žemaitukų veislės arklių fenotipinio ir genotipinio specifiškumo tyrimai
 
  Genetinės medžiagos panaudojimo metodų ir technologijų kūrimas senosioms ūkinių gyvūnų veislėms išsaugoti
 
  Galvijų genetinių išteklių ovocitų ilgalaikio išsaugojimo ex situ metodų poveikio jų gyvybingumui tyrimas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

LIETUVOJE AUGINAMŲ GALVIJŲ VAISOS RODIKLIŲ POKYČIŲ IR JŲ PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

Tyrimo vadovas – Artūras Šiukščius, tel. 8 688 17585, el. p. arturas@lgi.ltViršun
LSMU Gyvulininkystės institutas

 

Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvoje auginamų galvijų veislių vaisos pokyčius per pastaruosius dešimt metų, aptarti galimas priežastis, numatyti galvijų reprodukcijos proceso valdymo priemones, panaudojant naujausius mokslo pasiekimus.
Uždaviniai - surinkti ir susisteminti Lietuvoje auginamų pieninių galvijų veislių vaisos duomenis pastarųjų dešimties metų laikotarpyje, ištirti ir įvertinti šių duomenų pokyčius ir juos įtakojančius veiksnius; Įvertinti Lietuvoje auginamų mėsinių galvijų veislių vaisos duomenis. Aptarti galvijų reprodukcijos efektyvumą apsprendžiančius faktorius remiantis naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis. Pasiūlyti būdus ir priemones galvijų reprodukcijos procesui valdyti.

 
 

KURIAMOS LIETUVOS JOJAMŲJŲ ŽIRGŲ VEISLĖS SELEKCINIO PROCESO ĮVERTINIMAS

Tyrimo vadovė – Rūta Šveistienė, tel. 8 422 65383, el. p.: ruta@lgi.lt
Viršun
LSMU Gyvulininkystės institutas

 

MTTV projekto tikslas - Išsiaiškinti Lietuvos Jojamųjų žirgų genetinį potencialą bei parengti siūlymus Lietuvos jojamųjų žirgų veislės selekcinės programos tobulinimui.
Numatomi spręsti uždaviniai: Išanalizuoti veislinių žirgų kilmę ir veisliškumą; Nustatyti Lietuvos jojamųjų žirgų tiriamos grupės genealoginę struktūrą pagal formuojamas linijas; Apskaičiuoti individualų eržilų ir kumelių inbrydingo koeficientą; Išanalizuoti Lietuvos jojamųjų žirgų veislės fenotipines savybes; Įvertinti Lietuvos jojamųjų žirgų atskirų grupių genotipą bei fenotipą; Nustatyti pagrindinius skirtumus tarp jojamųjų žirgų fenotipinių savybių; Nustatyti licencijuotų eržilų įtaką veislinėms palikuonių savybėms; Parengti siūlymus Lietuvos jojamųjų žirgų veislės selekcinės programos tobulinimui.

 
 

FENOTIPINIŲ POŽYMIŲ TYRIMAS IR VERTINIMO PARAMETRŲ PARINKIMAS SENŲJŲ GALVIJŲ BEI KIAULIŲ VEISLIŲ POPULIACIJOSE

Tyrimo vadovė – Rūta Šveistienė, tel. 8 422 65383, el. p.: ruta@lgi.lt
Viršun
LSMU Gyvulininkystės institutas

 

MTTV projekto tikslas - Nustatyti optimalius senųjų veislių galvijų ir kiaulių vertinimo kriterijus bei pateikti siūlymus dėl senųjų veislių vertinimo pagal fenotipinius požymius bei jų genetinės medžiagos įvertinimo parametrus bei standartus, kurie padėtų šias veisles integruoti į bendrą šalies veislininkystės sistemą.
Numatomi spręsti uždaviniai: ištirti senųjų galvijų ir kiaulių veislių fenotipines savybes, identifikuoti ir atlikti galvijų ir kiaulių įvairaus genotipo analizę pagal fenotipinius parametrus, nustatyti pagrindinius skirtumus tarp fenotipinių savybių ir genetinio panašumo, charakterizuoti galvijų ir kiaulių senąsias veisles, nustatyti optimalius vertinimo kriterijus.

 
 

B METODU KONTROLIUOJAMŲ KARVIŲ KOEFICIENTŲ NUSTATYMAS

Tyrimo vadovė – Danguolė Urbšienė, tel. 8 611 14902, el. p .danguole@lgi.ltViršun
LSMU Gyvulininkystės institutas


Tyrimo tikslas - tikslinti Lietuvoje B metodu kontroliuojamų karvių produktyvumo apskaitą, kai produktyvumo duomenys perskaičiuojami iš vienkarčio paros melžimo duomenų.
Mokslo tiriamojo darbo pradžia – 2011 m. gegužės mėn., pabaiga – 2012 m. gruodžio mėn. Pagrindiniai uždaviniai: ištirti B metodu kontroliuojamų karvių produktyvumą, nustatyti perskaičiavimo koeficientus B metodu kontroliuojamų karvių produktyvumo perskaičiavimui.
Darbo rezultatai
 

 

Skirtingose mėšlo tvarkymo sistemose susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CH4 ir N2O) kiekio įvertinimas

Atsakingi vykdytojai: dr. Remigijus Juška, dr. Violeta Juškienė,Viršun
dr. Vytautas Ribikauskas, tyrėjas Raimundas Matulaitis

(LSMU Gyvulininkystės institutas)


Tyrimo tikslas –
Nustatyti iš skirtingų mėšlo tvarkymo sistemų išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CH4 in N2O) kiekius Lietuvoje ir parengti rekomendacijas dėl šių dujų emisijų sumažinimo

Numatomi spręsti uždaviniai:
      1. Surinkti ir susisteminti duomenis apie žemės ūkyje naudojamas mėšlo tvarkymo sistemas, pašarus, susidarančio mėšlo sudėtį ir savybes
      2. Apskaičiuoti mėšlo kiekį, susikaupiantį skirtingose mėšlo tvarkymo sistemose.
      3. Apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CH4 ir N2O) emisijas atskirose mėšlo tvarkymo sistemose.
      4. Nustatyti emisijų kaitos dėsningumus atskirose mėšlo tvarkymo sistemose.

Parengtos rekomendacijos

 

 

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES GYVŪNŲ PALIKUONIŲ LYTIES REGULIAVIMO GALIMYBIŲ STUDIJA

 Viršun

Atsakingi vykdytojai: dr. Artūras Šiukščius, dr. Rasa Nainienė

(LVA Gyvulininkystės institutas)

 

Tyrimo tikslas - Nustatyti efektyviausią žemės ūkio paskirties gyvūnų palikuonių lyties reguliavimo metodą, numatyti jo panaudojimo galimybes ir priemones  Lietuvos gyvulių veislininkystės sistemoje.
 

Numatomi spręsti uždaviniai:

1. Atlikti išsamią gyvūnų palikuonių lyties reguliavimo metodų analizę, įvertinti jų efektyvumą, privalumus ir trūkumus, panaudojimą pasaulinėje praktikoje.

2. Numatyti gyvūnų palikuonių lyties reguliavimo panaudojimo tikslus, būdus ir priemones Lietuvos veislininkystėje.

 

 

PREMIKSŲ GEROS GAMYBOS IR GEROS ŽENKLINIMO PRAKTIKOS VADOVO PROJEKTO PARENGIMAS

 Viršun

Atsakingi vykdytojai: dr. Jonas Jatkauskas, dr. Vilma Vrotniakienė

(LVA Gyvulininkystės institutas)

Danutė Stasiūnienė (Grūdų perdirbėjų asociacija)

J. Kulpys (Lietuvos veterinarijos akademija)

 

Tyrimo tikslas - Parengti  taisykles premiksų geros gamybos praktikai ir premiksų ženklinimui, leidžiančiam atsekti, iš kur ir kokiu būdu produktai pateko į įmonę ar ūkį.
 

Numatomi spręsti uždaviniai:

                    Bus išanalizuota premiksų, naudojamų kombinuotiesiems pašarams arba pašarų papildams gaminti, gamybos gera praktika, atsekamumo ir ženklinimo sistema, taikoma ES šalyse ir parengtas metodika šiems produktams atsekti ir ženklinti ir premiksų geros gamybos praktikos ir geros ženklinimo praktikos vadovo projektas.

 

 


 

KIAULIŲ SKERDENŲ KOKYBĖS PALYGINAMASIS ĮVERTINIMAS, PANAUDOJANT SKIRTINGAS KIAULIŲ SKERDENŲ RAUMENINGUMO NUSTATYMO FORMULES FOM PRIETAISAIS

 Viršun

Atsakingi vykdytojai: dr. Daiva Ribikauskienė, dr. Vytautas Ribikauskas

(LVA Gyvulininkystės institutas)

M. Stuglis, A. Kareiva

 

Tyrimo tikslas - Nustatyti skirtingų kiaulių skerdenų raumeningumo nustatymo formulių įtaką raumeningumo rodikliams.
 

Numatomi spręsti uždaviniai:

                    1. Šalies skerdyklose naudojamuose skerdenų klasifikavimo aparatuose FOM įdiegti naujas kiaulių skerdenų raumeningumo nustatymo formules.

                    2. Atlikti 18-oje skerdyklų naujai įdiegtos ir senosios formulės palyginamąjį įvertinimą, tiriant skerdenų įvertinimo rezultatus.

                    3. Nustatyti kiaulių skerdenų išpjaustymo metodo vykdymo periodiškumą įvertinant Lietuvoje auginamų kiaulių populiaciją ir kiaulių veislių kitimo tendencijas.

                    4. Gautus tyrimo rezultatus pristatyti mėsos pramonės atstovams, gyvulių augintojams, konsultavimo tarnyboms. 

 

 

At metodu kontroliuojamų karvių produktyvumo apskaičiavimo koeficientų taikymo įvertinimaS

 Viršun

Atsakingi vykdytojai: dr. Danguolė Urbšienė, dr. Algirdas Urbšys

(LVA Gyvulininkystės institutas)

 

Tyrimo tikslas – Įvertinti At metodu kontroliuojamų karvių produktyvumo apskaičiavimo koeficientų reikšmių praktinį taikymą.

 

Numatomi spręsti uždaviniai:

                    1. Įvertinti karvių produktyvumo (pieningumo, riebalų ir baltymų kiekio), nustatyto At (kai paros produktyvumui apskaičiuoti naudojamos patikslintos koeficientų reikšmės) ir A4 metodais, dinamiką (metų, laktacijų mėnesiais);

                    2. Pateikti rekomendacijas dėl tolesnio At kontrolės metodo tikslinimo ir naudojimo skirtingo produktyvumo lygio karvių bandose.

 

 

Avių prieauglio gavimo ir išauginimo technologijų palyginamasis įvertinimas

 Viršun

Atsakinga vykdytoja: dr. Birutė Zapasniekinė

(LVA Gyvulininkystės institutas)

 

Tyrimo tikslas – Nustatyti pačias pažangiausias avių prieauglio gavimo, šėrimo ir laikymo technologijas kokybiškos ėrienos gavybai mėsinių avių ūkyje.

 

Numatomi spręsti uždaviniai:

  1. Nustatyti ėriavimosi sezono įtaką mėsinių avių vislumui ir prieauglio svoriui;
  2. Įvertinti ekstensyvaus ir intensyvaus šėrimo įtaką nujunkytų ėriukų svoriui ir raumeningumui;
  3. Nustatyti optimalų ėriukų nujunkymo ir realizavimo mėsai amžių;
  4. Įvertinti skirtingo amžiaus avių prieauglio mėsingumą ir mėsos kokybę;
  5. Nustatyti atskirų technologijų taikymo ekonominį efektyvumą.

 

 

SEZONIŠKUMO ĮTAKOS ERŽILŲ SPERMOS KOKYBEI ĮVERTINIMAS

 Viršun

Atsakingi vykdytojai: dr. Artūras Šiukščius, dr. Jonas Kutra,

habil. dr. Vidmantas Pileckas, dr. Algirdas Urbšys

(LVA Gyvulininkystės institutas)

 

Tyrimo tikslas – Nustatyti šviežios ir kriokonservuotos spermos fiziologinių rodiklių priklausomybę nuo sezoniškumo.

 

Numatomi spręsti uždaviniai:

  1. Nustatyti šviežios eržilų spermos kokybinius rodiklius atskirais metų laikais.
  2. Nustatyti eržilų spermos užšaldytos atskirais metų laikais, kokybinius parametrus.

 

 

Antrinių perdirbamosios pramonės produktų (b krakmolo dekstrinų sirupo, aliejaus ir(ar) išspaudų, grūdų žlaugtų) panaudojimo gyvūnų mitybai ir jų funkcionalumo tyrimas

 Viršun

Atsakingi vykdytojai: dr. Virginijus Uchockis, prof. habil. dr. Vytautas Tarvydas,

habil. dr. Petras Bendikas, dr. Raimondas Leikus,

dr. Jonas Jatkauskas, dr. Vilma Vrotniakienė

(LVA Gyvulininkystės institutas)

 

Tyrimo tikslas – Ištirti antrinių perdirbamosios pramonės produktų (ß krakmolo dekstrinų sirupo, aliejaus ir/ar išspaudų, grūdų žlaugtų) energetinę ir baltyminę vertę bei higieninę kokybę ir parengti pasiūlymus racionaliam jų  panaudojimo gyvūnų mitybai.

 

Numatomi spręsti uždaviniai:

                    Bus išanalizuoti ir apibendrinti literatūros duomenys apie ß-krakmolo dekstrinų sirupo, sirupo-sėlenų granulių, aliejaus, grūdų žlaugtų pašarinę vertę bei panaudojimo galimybes. Bus ištirta jų  cheminė  sudėtis, nustatyta baltyminė-energetinė vertė ir atlikti moksliniai-gamybiniai šėrimo bandymai  su galvijais ir kiaulėmis, nustatytas šių antrinių pramonės produktų racionalus panaudojimas gyvūnų mitybai ir jų funkcionalumas.

 

 

Silosuotų pašarų ėdamumas ir jo įtaka ūkinių gyvūnų produktyvumui, gyvūninės produkcijos sudėčiai ir higieninei kokybei

 Viršun

Atsakingi vykdytojai: dr. Jonas Jatkauskas, dr. Vilma Vrotniakienė

(LVA Gyvulininkystės institutas)

 

Tyrimo tikslas – Ištirti suėdamo siloso kiekio ir gyvūnų produktyvumo priklausomybę nuo silosuotuose pašaruose esančių sausųjų medžiagų kiekio, cheminės sudėties,  galutinių fermentacijos produkto lygio ir sąstato.

 
 

Numatomi spręsti uždaviniai:

                    Bus tiriama silosuotų pašarų cheminė sudėtis, fermentacijos rodikliai, higieninė kokybė ir silosuotais pašarais šeriamų galvijų produktyvumo lygis bei produkcijos kokybė. Bus nustatytas ryšys tarp silosuotų pašarų cheminės sudėties, fermentacijos galutinių produktų ir jų suėdimo bei galvijų produktyvumo.

 

 

PREMIKSŲ GEROS GAMYBOS IR GEROS ŽENKLINIMO PRAKTIKOS VADOVO PROJEKTO PARENGIMAS

 Viršun

Atsakingi vykdytojai: dr. Jonas Jatkauskas, dr. Vilma Vrotniakienė

(LVA Gyvulininkystės institutas)

Dalia Stasiūnienė (Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentė - vykdančioji direktorė)

doc.,  dr. Jurgis Kulpys (Lietuvos veterinarijos akademija)

 

Tyrimo tikslas.

                    Parengti  taisykles premiksų geros gamybos praktikai ir premiksų ženklinimui, leidžiančiam atsekti, iš kur ir kokiu būdu produktai pateko į įmonę ar ūkį.
 

Numatomi spręsti uždaviniai.

                    Bus išanalizuota premiksų, naudojamų kombinuotiesiems pašarams arba pašarų papildams gaminti, gamybos gera praktika, atsekamumo ir ženklinimo sistema, taikoma ES šalyse ir parengtas metodika šiems produktams atsekti ir ženklinti ir premiksų geros gamybos praktikos ir geros ženklinimo praktikos vadovo projektas.

 

 

LIETUVOS ŽEMAITUKŲ VEISLĖS ARKLIŲ FENOTIPINIO IR GENOTIPINIO SPECIFIŠKUMO TYRIMAI

 Viršun

Atsakinga vykdytoja: dr. Valė Macijauskienė

(LVA Gyvulininkystės institutas)

 

Tyrimo tikslas – parengti žemaitukų veislės arklių atitikimo pasaulinio paveldo kriterijams tyrimų metodiką ir nustatyti veislės specifiškumo kriterijus.

 

Numatomi spręsti uždaviniai:

1. Išanalizuoti pasauliniam paveldui keliamus reikalavimus ir kriterijus, pagal kuriuos į pasaulio paveldo registrą įtraukiami nauji objektai.

2. Išsiaiškinti žemaitukų veislės specifiškumo kriterijus ir numatyti fenotipinių bei fenotipinių savybių tyrimų planą.

3. Pradėti žemaitukų veislės istoriškumo ir unikalumo tyrimus.

 

 

GENETINĖS MEDŽIAGOS PANAUDOJIMO METODŲ IR TECHNOLOGIJŲ KŪRIMAS SENOSIOMS ŪKINIŲ GYVŪNŲ VEISLĖMS IŠSAUGOTI

 Viršun

Atsakingi vykdytojai: dr. Rūta Šveistienė, tyrėja Virginija Jatkauskienė

(LVA Gyvulininkystės institutas)

 

Tyrimo tikslas – Nustatyti efektyvų genetinės medžiagos panaudojimo metodą ar technologijas leidžiančias atlikti populiacinius tyrimus, padedančius numatyti genetinės medžiagos panaudojimo galimybes siekiant išsaugoti senąsias ūkinių gyvūnų veisles.
 

Numatomi spręsti uždaviniai:

1. Atlikti viduveislinio kintamumo genetinę analizę atkuriamoje vietinių baltnugarių galvijų populiacijoje.

2. Nustatyti stambiųjų žemaitukų populiacijos inbrydingo kaitą ir jo įtaką fenotipiniams individų požymiams.

3. Įvertinti švedų ardėnų arklių genotipo įtaką Lietuvos sunkiesiems arkliams.

4. Parengti genetinės medžiagos panaudojimo metodus ir technologijas senosioms ūkinių gyvūnų veislėms išsaugoti.

 

 

GALVIJŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ OVOCITŲ ILGALAIKIO IŠSAUGOJIMO EX SITU METODŲ POVEIKIO JŲ GYVYBINGUMUI TYRIMAS

 Viršun

Atsakinga vykdytoja: dr. Artūras Šiukščius, dr. Rasa Nainienė

(LVA Gyvulininkystės institutas)

 

Tyrimo tikslas – nustatyti galvijų ovocitų kriokonservavimo metodą, darantį mažiausią neigiamą poveikį jų gyvybingumui ir tinkantį galvijų genetinių išteklių ilgalaikiam išsaugojimui ex situ.

 

Numatomi spręsti uždaviniai:

1. Ištirti kontroliuojamo šaldymo režimo poveikį, vitrifikacijos įtaką ovocitų gyvybingumui;

2. Nustatyti ovocitų subrendimo tarpsnio įtaką ir kumuliuso ląstelių poveikį ovocitų užšaldymui;

3. Pateikti rekomendacijas dėl galvijų genetinių išteklių ovocitų kriokonservavimo metodo panaudojimo jų išsaugojimui ex situ.