Lietuvos pirmosios sostinės ramybę liepos 5-7 dienomis sudrumstė tūkstančiai žmonių, Kernavės kultūriniame rezervate atvykę paminėti Mindaugo karūnavimo-Valstybės dienos. Čia šurmuliavo X-asis tarptautinis gyvosios eksperimentinės archeologijos festivalis: prasidėjo amatų pristatymas, ginklais žvangino kariai, svečiuosna kvietė senosios baltų ir kaimyninių kraštų gentys, lankytojams koncertavo grupė iš Vokietijos „Fidelius“, nepakartojamas senosios muzikos ansamblis „Stary Olsa“ iš Baltarusijos, folkroko grupė „Atalyja“, ansamblis „VISI“, žavioji Rugieveidė su folkloro grupe „Sedula“, skambėjo archajiškų pučiamųjų muzikos instrumentų lurų garsai.
Kernavė kiekvienam lietuviui brangiausia vieta kaip valstybės pradžių pradžia – tai archeologinė vietovė, unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas (šiuo metu žinoma ir įteisinta 18 archeologijos, istorijos ir kultūros vertybių) - 2004 metais įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
“Sugrįžimas į praeitį per eksperimentą, per praktinę patirtį formuoja istorinio laiko jausmą – ryšio tarp praeities ir dabarties suvokimą, leidžia geriau pažinti ir suprasti mus supantį kultūrinį protėvių palikimą” – teigė visur spėjantis, nenuilstantis renginio koordinatorius Jonas Vitkūnas. Pirmasis festivalis “Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje” įvyko 1999 m. Nuo to laiko renginys vyksta kasmet, suburdamas kaskart daugiau dalyvių ir svečių. Lietuvos ir kaimyninių Europos kraštų eksperimentinės archeologijos meistrai supažindina su rekonstruotais proistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatais, parodo ir papasakoja, kaip senovėje buvo gaminami titnaginiai, kauliniai bei geležiniai įrankiai, audžiamos ir pinamos juostos, kuriami įmantrūs papuošalai, ruošiamas maistas, kaip vyko viduramžių miesto gyvenimas.
Antrą kartą buvo pakviestas dalyvauti Kernavėje vykstančiame renginyje LVA Gyvulininkystės institutas, kuris pristatė saugomas senųjų vietinių gyvulių veisles: žemaituką, Lietuvos vietines kiaules (kaime vadinamas „ kiaulėmis su karoliukais“), raguotas Lietuvos vietines šiurkščiavilnes avis. Dešimtys tūkstančių žmonių, iš kurių dauguma pirmą kartą sužinojo, kad tokios veislės egzistuoja ir yra saugomos Lietuvoje, pamatė senųjų veislių ėriukus, deglus paršelius, galėjo pajodinėti ant tikro žemaituko, kadaise nešusio Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Žalgirio mūšio pergalėn... Senovės lietuviams gyvulininkystė buvo vienas iš pagrindinių užsiėmimų ir mes tikimės, kad žinių apie senąsias gyvulių veisles sklaida Kernavėje prisidės prie šių išties grėsmingai nykstančių veislių išsaugojimo ateities kartoms.
Kernavės gyvosios archeologijos festivalis žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. „Švęsdami Valstybės dieną, prisimename senąją valstybę, vienu metu buvusią didžiausią Europoje, savo tautos, išsaugojusios kalbą, kultūrą ir identitetą, šaknis“ – sakė ilgametis Kernavės tyrinėtojas, archeologas profesorius Aleksiejus Luchtanas.
X-ajame tarptautiniame eksperimentinės archeologijos festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ dalyvavo apie pustrečio šimto dalyvių iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos, Olandijos ir Švedijos.
 

 LVA Gyvulininkystės instituto ekspozicijoje - vietinės veislės paršeliai ir vietinės šiurkščiavilnės avys

 Tarp atrodė lietuvaitės žvejės

 Senovės kariūnai Kernavėje

Nenuilstantis renginio koordinatorius Jonas Vitkūnas kalba su „Panoramos“ žurnalistais

Jaunieji archeologai šventėje

Ilgametis Kernavės tyrinėtojas, archeologas profesorius A. Luchtanas grožisi paršeliais

Krikštynų prie Neries upės eisena

Karių kovos prasideda

Puodžiai rodo savo meistriškumą

Žalvariniai senoviški papuošalai

Gintariniai baltų papuošalai

Senoji gyvulininkystė Kernavėje: stovi LVA Gyvulininkystės instituto  direktorė dr. Violeta Juškienė, kairėje – vertėja Roma Vasiliauskytė, dešinėje – dr. Ina Skurdenienė

Archeologas profesorius A.Luchtanas pasakoja Kernavės miesto istoriją

Senovinį luotą gamina Česlovas

Audimas

"Arabų šeichas" su "žmonomis" susidomi senovine lietuviška gyvulininkystė

Kalvystės menas

 Žemaitukas savo grožiu ir puikiu charakteriu užbūrė "Rytų turtuolį", ketinantį įsigyti visą tabūną šių lietuviškų žirgų