Kernavės tarptautinis XIII gyvosios archeologijos festivalis

   
Trylika metų liepos 6 dieną visa Lietuva lyg į atlaidus traukė į pirmąją Lietuvos sostinę - gražiąją Kernavę. Tai žemė - šventa kiekvienam Lietuviui. Ilgamečiai gyvosios archeologijos festivalio idėjos autoriai istorikas Jonas Vitkūnas bei archeologas Aleksejus Luchtanas visų jėgų stengėsi priartinti prie jaunosios kartos šlovingą protėvių praeitį, o tūlą tautietį ar užsienio svečią sudominti lietuviškų amatų gausybe penkių piliakalnių prieigose. Lietuvos Valstybingumo dieną šalies žmonės paminėdavo tikrai įspūdingai - ten, kur prasidėjo Lietuvos valstybė.
Šiais metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvulininkystės institutas jau penktą kartą dalyvavo festivalyje. Buvo demonstruojamos Lietuviškos vietinės kiaules "su karoliukais", šiurkščiavilnės avys, vištinės žąsys bei Lietuvos skalikai, kuriuos mena XII amžiaus Duisburgo kronika. Šiemet Arvydas (Mašiagala) ir Ilona (Širvintos) festivalio dalyviams ir svečiams atvežė parodyti lietuviškuosius medžioklinius šunis - du suaugusius ir devynis mažylius. Karštą vasaros dieną mažyliams šuniukams buvo sunku kvėpuoti nuo juos apgulusių smalsių krykštaujančių vaikų ir suaugusių žmonių dėmesio. Visiems rūpėjo kiek įmanoma daugiau sužinoti apie vienintelę lietuvišką šunų veislę, savo rankytėmis paliesti žvilgančio kailio šuniukus.
Vyko žemaitukų jojimo varžybos, kas norėjo, galėjo pajodinėti nepakartojamais senaisiais žemaitukais, susipažinti su šiuo gyvuoju paveldu, net buvo galima pajoti ant žemaitukės Žygos, kartu su kernaviškiu Česlovu pasiekusios Juodąją jūrą. Visas tris festivalio dienas svečiai galėjo pabūti su žirgu, besipuikuojančiu Lietuvos valstybės herbe bei vėliavoje.
Šis XIII-asis festivalis buvo išskirtinis, jame apsilankė jos ekscelencija Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pirmąją festivalio dieną atvykusieji galėjo išklausyti paskaitų ciklą "Baltų tikėjimų atspindžiai laidosenoje". Pranešimus skaitė doc. dr. Aleksiejus Luchtanas "Laidosenos raida Kernavėje priešistorės laikotarpiu", doc. dr. Gintautas Vėlius "Kernavės miesto gyventojų laidosenos papročiai XIII-XIV a.", dr. Vykintas Vaitkevičius "Bajorų kapinyno tyrinėjimai. Tarp žemės ir vandens". Antrosios dienos paskaitas jungianti tema buvo "Viduramžių Kernavės miestas. Paieškos ir atradimai". Klausytojai įdomybių išgirdo klausydamiesi tokių pranešimų: doc. dr. Manvydas Vitkūnas "Kasdieninis gyvenimas viduramžių Kernavėje", dr. Rokas Vengalis "Kernavės viršutinis miestas XIII-XIV a.", dokt. Dovilė Baltramiejūnaitė "Naujausi viduramžių Kernavės miesto tyrinėjimai". Paskutinės festivalio dienos pagrindinė paskaitų tema "Eksperimentinė archeologija". Susirinkusi auditorija klausėsi trijų pranešimų: dr. Arūnas Puškorius "Odinių dirbinių rekonstravimo ypatumai", dokt. Virginija Rimkutė "Eksperimentinė archeologija kaip tyrimo metodas", doc. dr. Manvydas Vitkūnas "Eksperimentinės archeologijos ištakos". Visas tris šventės dienas kariškoje palapinėje įrengtame "Lektoriume" galima buvo pažiūrėti ir filmų apie Kernavės archeologus, eksperimentinę archeologiją.
Festivalyje buvo demonstruojami Lietuvos senieji amatai, vyko karžygių kovos, įvairios senosios pramogos, dalyvavo daug svečių iš užsienio šalių.

Nuotraukose užfiksuotos festivalio akimirkos