|
Chemijos laboratorija
Bendra informacija apie laboratoriją
Chemijos laboratorijoje dirba 9 darbuotojai: 3 mokslų
daktarai.2 chemikai ir 4 laborantai.
Mokslinės veiklos tikslas – tirti pašarų ir pašarinių augalų sudėtį,
pašarinę vertę, pašarų, pieno ir mėsos kokybę.
Mokslinės veiklos kryptys: žemės ūkio gyvūnų laikymo, šėrimo, melžimo
principai ir technologijos; gyvulių produktyvumo kontrolės ir superkamo
pieno kokybės valdymo sistemos; pašarų, pieno ir mėsos kokybės kitimo
dėsningumų tyrimai.
Teikiamos paslaugos:
• pašarų ir jų priedų cheminės sudėties ir maistingumo
tyrimai;
• aminorūgščių kiekio nustatymas maisto produktuose ir
pašaruose;
• riebalų rūgščių (taip pat ω-3, ω-6, trans- ir cis-izomerų)
maisto produktuose ir pašaruose nustatymas;
• pieno kokybės tyrimai;
• konsultacijos pašarų kokybės klausimais.
Istorija
1956 m. Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institutą
perkėlus iš Vilniaus į Baisogalą, po reorganizavimo įkurta Biochemijos
laboratorija. Pradėti pirmieji tiriamieji gyvūnų aprūpinimo
mikroelementais darbai. Nustatytas teigiamas kobalto priedo žąsų ir
kiaulių daviniuose poveikis. 1961 m. pradėti mikroelementų tyrimai
pašaruose, išaugintuose įvairiuose dirvožemio tipuose. Nustatytas
mikroelementų (mangano, cinko, vario, molibdeno) kiekis Lietuvos
pašariniuose augaluose ir jų susikaupimą sąlygojantys faktoriai, tirta
kokiais mikroelementais ir kokiu kiekiu reikėtų papildyti kiaulėms ir
galvijams skirtus kombinuotuosius pašarus. Tirti kalcio ir fosforo
kiekiai Lietuvoje auginamuose pašariniuose augaluose. 1962 m. pradėti
pašarų aminorūgščių sudėties tyrimai skysčių chromatografijos metodu.
1967 m. pertvarkius instituto padalinių struktūrą,
laboratorija pavadinta Biochemijos ir radiobiologijos laboratorija. Be
jos, institute dar buvo 13 skyrių ir laboratorijų tarp jų Zootechninių
analizių laboratorija, kuri 1976 m. prijungta prie Biochemijos ir
radiologijos laboratorijos. Laboratorijai iki 1981 m vadovavo Vitoldas
Stankevičius. Nuo 1981 m. laboratorijai vadovauja dr. Gintautas
Švirmickas.
1983 m., instituto Mokslinės tarybos nutarimu, laboratorija
reorganizuota į Centrinę zoocheminių analizių laboratoriją, prijungiant
Pieno tyrimo laboratoriją, buvusią Galvijų veisimo sektoriuje. Pradėti
riebalų rūgščių tyrimai mėsoje ir pieno produktuose dujų
chromatografijos metodais. Kartu su kitais instituto mokslininkais,
laboratorijos darbuotojai ištyrė drėgnų pašarų mišinių, įvairiais
preparatais konservuoto siloso, rapsų grūdų ir išspaudų, gyvų mielių ir
De-Odorase priedų įtaką karvių produktyvumui, maisto medžiagų
virškinamumui, pieno kokybei ir sudėčiai, pieno technologinėms savybėms,
sūrių kokybei Nustatyta, kad rapsų sėklos ir išspaudos neturėjo
neigiamos įtakos pieno kokybei ir jo technologinėms savybėms. Nustatyta
nežymi teigiama Saccharomyces cerevisiae 1026 preparato įtaka tiek pieno
cheminei sudėčiai, tiek ir kai kurioms technologinėms savybėms. Tų pačių
bandymų metu išaiškinta minėto priedo įtaka pieno išsilaikymui +40 ir
+120C temperatūroje, sutraukinimo procesui ir natūraliai
fermentinei sistemai.
Atlikti tyrimai parodė, kad kombinuotuosiuose pašaruose
importuotus sojų rupinius ekvivalentiškai pagal baltymus pakeitus
Lietuvoje išaugintais saldžiųjų lubinų, pašarinių pupų, žirnių ar vikių
miltais, pieno cheminė sudėtis, fizikocheminės ir technologines savybes
iš esmės nesiskyrė. Ženklesni skirtumai buvo nustatyti tik analizuojant
kai kuriuos biocheminius pieno rodiklius. Panašūs rezultatai gauti,
kombinuotuosiuose melžiamų karvių pašaruose rapsų išspaudas pakeitus
Lietuvoje išaugintų sojų pupelių miltais 2000 m. Instituto taryba
patvirtino naują instituto struktūrą – laboratorija pavadinta Chemijos
laboratorija.
2000-2005 m. siekiant narystės Europos Sąjungoje ir Lietuvos
Respublikos bei ES teisės aktų suderinamumo, parengti pašarų maisto
medžiagų, vitaminų, aminorūgščių, mikroelementų, uždraustų vartoti
antibiotikų, teršalų ir kt. kenksmingų medžiagų pašaruose cheminės
analizės metodų techniniai reglamentai. Kompleksiniuose darbuose (su
kitais instituto mokslininkais) nagrinėjamas skirtingos biologinės
vertės pašarų poveikis karvių produktyvumui ir pieno kokybei. Taip pat
dirbama ekologinio pieno gamybos plėtros, karvių produktyvumo kontrolės,
pieno supirkimo sistemų Lietuvoje optimizavimo klausimais.
2007-2008 m. pašarų cheminės sudėties tyrimams kuriami ir
pradėti taikyti artimojo infraraudonojo atspindžio spektroskopijos
metodai (dr. G. Švirmickas).
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų kryptis – pašarų ir gyvūninės kilmės maisto
produktų cheminės sudėties ir kokybės tyrimai. Laboratorijos darbuotojų
(kartu su kitų instituto padalinių darbuotojais) vykdomos mokslinių
darbų temos:
Įvairių genotipų įtaka mėsos kokybei ir jos įvairovei.
Tiriama įvairių gyvūnų (domestikuotų ir laukinių) mėsos kokybė, lipidų
savybės sveikos mitybos aspektu.
Skirtingų mitybinių faktorių įtaka azotinių medžiagų
fermentacijai karvių didžiajame prieskrandyje ir produktyvumui.
Tiriama antrinių maisto pramonės produktų įtaka pašarų davinio maisto
medžiagų fermentacijai didžiajame galvijų prieskrandyje, karvių
produktyvumui ir pieno kokybei.
Šėrimo pilnavertiškumo ir produkcijos kokybės gerinimas
auginant galvijų prieauglį. Tiriamas įvairių baltymingų davinio
priedų poveikis buliukų augimui, produktyvumui, mėsos savybėms.
Priedų ir naujų technologijų, naudojamų konservuotų pašarų mitybinei
vertei ir higieninei kokybei gerinti, tinkamumo ir patikimumo tyrimai.
Tiriama vaškinės brandos grūdų, konservuotų gamybinėmis sąlygomis,
cheminė sudėtis, fermentacijos rodikliai. Atliekami fiziologiniai ir
mitybos bandymai su melžiamomis karvėmis, nustatant jų produktyvumo ir
pieno kokybės pokyčius, šeriant jas traiškytais konservuotais arba
subrendusiais grūdais.
Erkių Varroa destructor invazijos įtakos bičių lervų ir
pienelio lipidų sudėčiai tyrimai. Tiriamas riebalų rūgščių sudėties
kitimas sveikose ir erkučių pažeistose bitėse įvairiais jų vystymosi
tarpsniais.
Lietuvoje gaminamų pašarų cheminės sudėties ir energetinės
vertės duomenų banko plėtra. Nuo 1990 m. iš įvairių Lietuvos
vietovių surinktų gyvūnų mitybai naudojamų pašarinių augalų ir pagamintų
pašarų cheminės sudėties ir maistingumo duomenys buvo sisteminami ir
apibendrinami. Šių duomenų ir bazės “Microsoft Office Access” pagrindu
buvo sukurtas duomenų bankas, kuris nuolatos papildomas naujais
duomenimis. Sukaupti duomenys apie grūdus ir sėklas, silosuotus pašarus
(, pašarinius augalus ir žolių mišinius, šieną ir šiaudus,
šakniavaisius, gyvūninės kilmės pašarus, perdirbamosios pramonės
produktus, naudojamus gyvūnų šėrimui. Iš viso duomenų banke yra apie 5
tūkst. įvairių pašarų mėginių duomenų įrašų su cheminės sudėties ir
biologiškai aktyvių medžiagų tokių kaip aminorūgštys, vitaminai,
mikroelementų, makroelementų kiekių, bei pašarų maistinės vertės
įvairiems naminiams gyvūnams duomenimis. Dalis duomenų banko duomenų
publikuoti leidinyje ,,Gyvulininkystės žinynas“ (2007).
Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas
Laboratorijos mokslininkai bendradarbiauja su LVA
Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvulininkystės katedra, LŽŪU
Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės bei
Augalininkystės ir gyvulininkystės katedromis, Botanikos instituto
Augalų fiziologijos laboratorija, Kauno technologijos universiteto
Cheminės technologijos fakulteto Maisto produktų technologijos katedra,
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto
Bitininkystės sektorium, UAB „Ekoproduktas“, AB „Kauno grūdai“, AB
„Kretingos grūdai“, AB „Biofuture“, UAB „Vitfoss“,UAB „Vikebas“, AB
„Kaišiadorių paukštynas“, AB „Naujoji Ringuva“, Serbijos maisto
technologijos institutu.
Vykdomi projektai
FP7-REGPOT-2007-3 projektas FEED-TO-FOOD „Reinforcement of
FEED-TO-FOOD Research Center at Institute for Food Technology of Novi
Sad“. 2007-2011 m. Projekto tikslai: plėtoti Balkanų ir Europos Sąjungos
šalių bendradarbiavimą, stiprinti mokslinių tyrimų techninę bazę ir
mokslininkų kompetenciją. Įgyvendinant projektą, 2010 m. gegužę dvi
serbų mokslininkės stažavosi ir įsisavino daugelį pašarų tyrimo metodų.
Tais pačiais metais laboratorijos darbuotojas išvyko į Novi Sad
universitetą (Serbija) mokytis dirbti su nauja pašarų gamybos įranga bei
dalyvauti konferencijoje ir seminare.
KPP priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“
antrosios veiklos srities „Žemės ir miškų veiklos ir žemės ūkio produktų
perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projekto
„Ūkinės paskirties gyvūnų inovatyvios auginimo sistemos ir gyvūninės
kilmės produktų pateikimas vartotojui“ 2011-2013 m. Šio projekto tikslai
– skleisti mokslo žinias ir inovacinę praktiką tarp žemės ūkyje
dirbančių asmenų, siekiant greitesnio jų prisitaikymo prie
besikeičiančios technologinės ir verslo aplinkos, didesnio
konkurencingumo bei ekonominės naudos užsitikrinimo; supažindinti žemės
ūkyje dirbančius asmenis su naujausiomis antrinių cukraus pramonės
produktų panaudojimo technologijomis galvijų ūkiuose; supažindinti žemės
ūkyje dirbančius asmenis su pašarų pavyzdžių paėmimo technikomis ir
pašarų kokybės tyrimų svarba ir atlikimu. Parodomųjų bandymų metu
vyksiančių lauko dienų ir seminarų metu, viešinant rezultatus spaudoje
ūkininkai ir gyvulininkystės specialistai susipažins su cukrinių
runkelių griežinių silosavimo technologijomis, cukrinių runkelių
griežinių siloso bei drėgnų pašarų mišinių šėrimo technologijos
naudojimo pieno ūkiuose privalumais, išmoks tinkamai kontroliuoti pašarų
kokybę bei įsisavins pašarų mėginių paėmimo būdus tyrimams. Planuojama,
kad lauko dienose ir seminaruose apsilankys 60-64 klausytojai, dalis jų
šiuose renginiuose gautas žinias ir įgūdžius pritaikys savo ūkiuose
Laboratorijos adresas ir
darbuotojai
| |
Laboratorijos
vedėjas
Gintautas ŠVIRMICKAS, dr., vyresnysis mokslo darbuotojas
g.svirmickas@lgi.lt ,
tel. (8-612) 14084, Chemijos laboratorija, II a. 205 kab., LSMU
Gyvulininkystės institutas, Žebenkos g. 12, Baisogala,
Radviliškio r. |
| |
|
| |
Danguolė
URBŠIENĖ, dr. vyresnysioji mokslo darbuotoja
danguole@lgi.lt ,
tel. (8-611) 14902, Centriniai rūmai, I a. 90 kab., LSMU
Gyvulininkystės institutas Žebenkos g. 12, Baisogala,
Radviliškio r. |
| |
|
| |
Saulius
BLIZNIKAS, dr., vyresnysis mokslo darbuotojas
saulius@lgi.lt ,
tel. (8-682) 33621, Chemijos laboratorija, II a. 205 kab., LSMU
Gyvulininkystės institutas, Žebenkos g. 12, Baisogala,
Radviliškio r. |
|
