Ekologijos skyrius
Bendra informacija apie skyrių
Ekologijos skyriuje dirba 8 darbuotojai: 6 mokslininkai,
inžinierius, laborantas. Studijuoja doktorantas.
Skyriuje nagrinėjami naujausi gyvulių ir paukščių auginimo būdai ir
gyvulininkystės pastatų technologinės eksploatacijos galimybės,
ekologinio gyvulių auginimo technologijos, gyvūnų etologijos, cheminių
ir bakterinių teršalų susidarymo bei plitimo į aplinką procesai iš žemės
ūkio gyvulių ir paukščių fermų, taršos gyvulininkystėje mažinimo
priemonės. Vykdomi naminių paukščių veislių, genetinių linijų ir
populiacijų genetinės įvairovės tyrimai.
Teikiamos mokslinės paslaugos:
• zoohigieninių sąlygų fermose vertinimas;
• fermų ir mėšlidžių projektų ekspertizės;
• konsultacijos žemės ūkio gyvulių ir paukščių auginimo
klausimais.
Istorija
Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo 1952 m. rugpjūčio 12 d.
nutarimu Nr. 23 įsteigtame Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos
institute buvo įkurtas ir Zoohigienos sektorius, kuriam 1952-1954 m.
vadovavo Vytautas Elisonas. Nuo 1955 iki 1969 m. skyriui vadovavo
Bronius Kubilius. Savo veiklos pradžioje skyrius pagrindinį dėmesį
kreipė į tipinių gyvulininkystės pastatų zoohigieninį įvertinimą. 1956
m. institutą reorganizavus ir perdavus LTSR Žemės ūkio ministerijos
žinion, jame savo veiklą tęsė ir Zoohigienos skyrius.
Nuo 1969 metų Zoohigienos skyriui vadovo dr. Feliksas Zakas.
Zoohigieniniai moksliniai tyrimai buvo susiję su tuo metu naujais
Lietuvoje gyvulių ir paukščių laikymo būdais, tipiniais ir
eksperimentiniais gyvulininkystės pastatais.
1971 metais skyrių reorganizavus į Galvijininkystės skyriaus
Galvijininkystės organizavimo sektorių (vadovas – dr. Feliksas Zakas)
bei Kiaulininkystės organizavimo sektorių Kiaulininkystės skyriuje
(vadovas – prof. Juozas Šveistys), zoohigieniniai tyrimai taip pat buvo
tęsiami. Pagrindinė Galvijininkystės organizavimo sektoriaus darbo
kryptis buvo galvijų laikymo technologijų tobulinimas. Buvo tiriamos
besaičio boksinio ir kombiboksinio karvių laikymo sistemos, tikslinami
karvidžių vidaus įrengimo pagrindiniai parametrai, mėšlo šalinimo iš
karvidžių technologijos. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas
zootechniniam pieninių galvijų įvertinimui ir pramoninio tipo pieno
fermose laikomų gyvulių etologiniams tyrimams, galvijų, laikomų
pramoninėse ir veislinėse fermose, auginimo technologijų tobulinimui.
Kiaulininkystės organizavimo sektoriuje prof. Juozo Šveisčio
iniciatyva buvo paruošta ir įdiegta į gamybą nauja paršavedžių laikymo
ir paršelių žinduklių auginimo technologija, tiriami, konstruojami ir
įdiegiami specialūs gardai kiaulių auginimui vienfaziu ir dvifaziu būdu.
Buvo tiriama kiaulių mėsinių savybių priklausomybė nuo technologinių
stresų. Ruošiamos ekologiniu požiūriu švaresnio kiaulių auginimo
technologijos, tiriamos gamybos procesams mažiau energijai imlios
technologijos, lokalinio gardų apšildymo nešildomose kiaulidėse
galimybės, pradėti senųjų Lietuvos veislių arklių, galvijų, kiaulių,
avių ir žąsų išsaugojimo darbai.
2000 metais Galvijininkystės ir Kiaulininkystės organizavimo
sektoriai buvo panaikinti, o jų vietoje įkurtas Zoohigienos ir
ekologijos skyrius, kuriam vadovavo dr. Gediminas Vaičionis. Nuo 2006
metų skyriui vadovauja dr. Remigijus Juška.
Mokslinė veikla
Mokslinė-tiriamoji veikla sukoncentruota į dvi kryptis:
tiriama aplinkos faktorių įtaka žemės ūkio paskirties gyvūnų
fiziologiniai būklei ir produktyvumui bei aplinkosauginės problemos
gyvulininkystės ir paukštininkystės fermose.
Šiuo metu vykdomos trys mokslinės temos:
Auginimo sąlygų įtaka kiaulių produktyvumui ir gerovei.
Tiriama kiaulių auginimo aplinkos įtaka jų produktyvumui, skerdenos
ir mėsos kokybei.
Ūkinės paskirties gyvūnų elgsenos tyrimai.
Tiriama įvairių aplinkos sąlygų įtaka žemės ūkio paskirties gyvūmų
elgsenai
Ankštinių augalų grūdų lesaluose įtakos kalakutų produktyvumui
bei mėsos kokybės tyrimai.
Tiriama įvairaus žirnių kiekio vietoje sojų rupinių lesale įtaka
sunkaus tipo krosų kalakutų produktyvumui, lesalų sąnaudoms, anatominio
skerdenos išdarinėjimo rodikliams, krūtinės ir šlaunelių raumenų
cheminės sudėties rodikliams, fiziniams krūtinės raumenų rodikliams bei
riebalinių rūgščių sąstatui abiejuose raumenyse.
Studijos
Skyriuje studijuoja doktorantas, kuris vykdo mokslinį darbą
tema
„Aplinką teršiančių dujų emisijos mažinimo iš skysto ir pusiau skysto
mėšlo priemonių taikymo efektyvumas Lietuvos sąlygomis“. Vadovė - dr.
Violeta Juškienė.
Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas
Skyriaus darbuotojai palaiko ryšius ir bendradarbiauja su
Švedijos žemės ūkio universitetu, Archus universitetu (Danija),
Norvegijos žemės ūkio universitetu, Slovakijos gyvulininkystės
institutu, Lenkijos nacionaliniu gyvulininkystės mokslinio tyrimo
institutu, Viduržiemio jūros regiono agronominių tyrimų institutu
Zaragozoje (Ispanija), Prancūzijos žemės ūkio tyrimų centru (INRA), Novi
Sad universiteto Maisto institutu (Serbija), Wageningeno universitetu
(Olandija), Kostinbrodo gyvulininkystės institutu (Bulgarija),
Nacionaliniu gyvūnų mitybos ir biologijos institutu (Rumunija), Lietuvos
respublikos žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba,
Lietuvos gyvulių augintojų asociacijomis.
Vykdomi projektai
Skyriaus mokslininkai dalyvauja projektuose:
FP7-REGPOT-2007-3 projektas FEED-TO-FOOD „Reinforcement of
FEED-TO-FOOD Research Center at Institute for Food Technology of Novi
Sad“. 2007-2011 m. Projekto tikslai: plėtoti Balkanų ir Europos Sąjungos
šalių bendradarbiavimą, stiprinti mokslinių tyrimų techninę bazę ir
mokslininkų kompetenciją.
FP7-REGPOT-2007 projektas BALTFOODQUAL, „Unlocking Animal
Food Quality Research Potential in Baltic Region by Developing
Scientific and Technical Capacities of the Research Institute “Sigra”.
2007-2011 m.
"Pašarų sauga - maisto sauga", 2010-2011; LŽŪKT/NMA/LSMU VA
GI. Bendras tikslas – skatinti mokslo žinių ir inovacinės praktikos
sklaidą tradicinės ir ekologinės gyvulininkystės ūkiuose ir didinti jų
konkurencingumą, demonstruojant moksliškai pagrįstų technologijų taikymo
gamyboje aplinkosauginę ir ekonominę naudą. Specifinis tikslas – diegti
pašaruose esančių mikotoksinų nukenksminimo priemones tradicinės ir
ekologinės gyvulininkystės ūkiuose, siekiant paskatinti gyvulininkus
rinktis aplinkai saugiausią ir jų ūkiui ekonomiškai racionaliausią
pašarų paruošimo būdą.
„Nitratų direktyvos įgyvendinimas", 2010-2011, LŽŪKT/NMA/LSMU
VA GI. Darbo tikslas yra ištirti įvairių priemonių panaudojimo įtaką
kraiko ir mėšlo mikroflorai, azoto kiekiui mėšle bei amoniako
išsiskyrimui esant skirtingoms karvių ir prieauglio laikymo (šiltuose
tipiniuose saitiniuose ir šalto tipo boksiniuose ir šalto tipo gilaus
kraiko tvartuose), šėrimo, mėšlo šalinimo ir kaupimo technologijoms
galvijų fermose. Taip pat nustatyti šių priemonių efektyvumą karvių
mastitų profilaktikai, tam tikriems pieno kokybės rodikliams.
„Europos Sąjungos paramos gyvulininkystės ūkių plėtrai ir
poveikio gyvenimo kokybei kaime analizė", 2010. LSMU VA GI/NMA. Lietuvos
kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonė „Techninė pagalba“
veiklos sritis „Nacionalinis kaimo tinklas“ metinių veiksmų plano
veiklos sritis „Žemės ūkio maisto ūkio ir kaimo plėtros patirties ir
pokyčių nustatymas, rinkimas, susisteminimas, analizė, apibendrinimas ir
pasiūlymų teikimas“. Tikslas - nustatyti ir įvertinti dabartinę gamybinę
situaciją šalies gyvulininkystės sektoriuje ir parengti gyvulininkystės
ūkio plėtros prognozes bei numatyti pagrindines tendencijas Lietuvoje,
vykdomų kaimo plėtros priemonių kontekste.
„Rekomendacijos ūkininkams dėl prisitaikymo priemonių prie
numatomo klimato ekstremalumo didėjimo", ŽŪR/ERPI/LŽŪU/LAMMC ŽI/LSMU VA
GI 2010-2011. Tikslas - paruošti rekomendacijas Lietuvos ūkininkams dėl
prisitaikymo priemonių prie numatomo klimato ekstremalumo didėjimo.
Parašyta ir priduota tarpinė ataskaita.
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės
„Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Žemės ir
miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių
ir inovacinės praktikos sklaida“ projektas „Importuojamų žaliavų
pakeitimas vietiniais komponentais paukščių racionuose“ Nr. 1PM – KS –
07 – 1 – 001568 – PR001. Tikslas - ištirti vietinių baltyminių lesalų
komponentų įtaką ir optimalų jų panaudojimo kiekį vietoje sojų pupelių
rupinių kalakučiukų auginimui. Nustatyta vietinių baltyminių lesalų
komponentų įtaka ir jų kiekio lesale poveikis kalakutų svoriui ir
prieaugiui, lesalų sąnaudoms 1 kg gyvojo svorio priaugti bei racionų su
vietiniais lesalais ekonominis efektyvumas.
Skyriaus adresas ir
darbuotojai
|
Skyriaus vedėjas
Remigijus
JUŠKA,
vyresn. m. darb.,
dr.
remigijus@lgi.lt
tel. (8-615) 48596, LSMU Gyvulininkystės institutas, R.Žebenkos
g. 12, LT-82317, Baisogala, Radviliškio raj. |
|
|
|
Violeta
JUŠKIENĖ,
vyresn. m. darb.,
dr.
violeta@lgi.lt
tel. (8-698) 46453, LSMU Gyvulininkystės institutas, R.Žebenkos
g. 12, LT-82317, Baisogala, Radviliškio raj., |
|
|
|
Vytautas
RIBIKAUSKAS, vyresn. m. darb.,
dr.
vytautas@lgi.lt
tel. (8-686) 30689, LSMU Gyvulininkystės institutas, R.Žebenkos
g. 12 , LT-82317, Baisogala, Radviliškio raj., |
|
|
|
Ina
STUOGĖ, vyresn. m. darb.,
dr.
ina@lgi.lt
tel. (8-615) 15085, LSMU Gyvulininkystės institutas, R.Žebenkos
g. 12 , LT-82317, Baisogala, Radviliškio raj., |
|
|
|
Robertas
JUODKA, vyresn. m. darb.,
dr.
robertasjuodka@gmail.com
tel. (8-615) 35692, LSMU Gyvulininkystės institutas, R.Žebenkos
g. 12, LT-82317, Baisogala, Radviliškio raj., |
|
|
|
Raimundas
MATULAITIS,
doktorantas
ramatulaitis@gmail.com
tel. (8-621) 83515, LSMU Gyvulininkystės institutas, R.Žebenkos
g. 12, LT-82317, Baisogala, Radviliškio raj. |
|