ISSN 1392–6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 107-116
 
UDK 636.2.084.637.5
 
KOMBINUOTŲJŲ PAŠARŲ KIEKIO PENIMŲ BULIUKŲ RACIONUOSE ĮTAKA SKERDENOS SAVYBĖMS IR MĖSOS KOKYBEI
 
Jonas Jatkauskas, Vilma Vrotniakienė
 
SANTRAUKA
 
Bandyme su 12 Lietuvos juodmargių veislės buliukų (116 dienų, n grupėje = 6) tyrėme skirtingo kombinuotųjų pašarų kiekio įtaką gyvūnų augimo intensyvumui, buliukų skerdenos savybėms bei mėsos kokybei.
Perpus sumažinus kombinuotųjų pašarų kiekį, tiriamosios grupės buliukų paros prieaugis buvo 12% mažesnis (978 g) negu kontrolinės (1103 g), o pašarų sąnaudos 1 kg prieaugio – 5,75% didesnės. Tačiau 1 kg prieaugio tiriamosios grupės buliukai abiejuose bandymuose sunaudojo 43,9% mažiau koncentratų.
Dėl skirtingo kombinuotųjų pašarų kiekio tiriamųjų (T) buliukų racione nežymiai sumažėjo (0,78%) skerdenos su vidaus riebalais išeiga bei 0,01 vieneto – mėsingumo indeksas, palyginti su kontroline (K) grupe. Skirtingas kombinuotųjų pašarų kiekis neturėjo įtakos mėsos faršo ir ilgiausiojo nugaros raumens cheminei sudėčiai. T grupės gyvūnų mėsa pasižymėjo didesniu (0,35%) vandens rišlumu, mažesniais (1,03%) virimo nuostoliais, didesniu (0,05 vieneto) mėsos pH. Baltymų pilnavertiškumo rodiklis abiejose grupėse buvo vienodas.
Raktažodžiai: kombinuotasis pašaras, silosas, buliukai, paros prieaugis, skerdenos išeiga, mėsingumo indeksas, mėsos kokybė

 
ISSN 1392–6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 33-42
 
UDK 636.592.082.1
 
SunkIŲJŲ kalakutų kraujo serumo baltymų polimorfinės sistemos
 
Robertas Juodka, Audronė Benediktavičiūtė-Kiškienė
 
SANTRAUKA
 
Ištirtos BIG-6, BUT-9 ir RH sunkiųjų krosų kalakutų kraujo serumo baltymų polimorfinės sistemos. Visus lokusus, išskyrus transferinų, kontroliuoja du autosominiai kodominuojantys aleliai – A ir B. Tirti kalakutų krosai gali būti žymimi konkrečiais aleliais. Dirbtinė atranka, taikyta išvedant sunkiųjų kalakutų krosus, sumažino heterozigotiškumą visose dialelinėse genetinėse sistemose.
Heterozigotinių alelių iš viso nerasta dviejuose BUT-9 kroso lokusuose, viename BIG-6 kroso lokuse ir penkiuose RH hibridų lokusuose.
Visuose lokusuose, išskyrus transferinų, heterozigotiškumas (HO) buvo mažsnis negu teorinis (Hex).
Didžiausiu heterozigotiškumu visuose kalakutų krosuose pasižymėjo polialelinė genetinė transferinų sistema (0,740–0,809).
Stebimas ir laukiamas heterozigotiškumas trijuose kalakutų krosuose statistiškai patikimai skyrėsi pagal 4–8 genetines sistemas. Artimiausi pagal nefermentinius kraujo serumo baltymus buvo BIG ir BUT bei BIG ir RH krosų kalakutai (remiantis genetinio identiškumo koeficientu).
Kalakutų krosai dendrogramoje formuoja tris atskirus klasterius, patvirtinančius tiriamųjų paukščių genetinę diferenciaciją. Arčiausi dendrogramoje yra BUT-9 ir BIG-6, o toliausi – BUT ir RH krosų kalakutai.
Raktažodžiai: sunkieji kalakutai, hibridų genetinės struktūros analizė, faktinis ir teorinis heterozigotiškumas, genetinis identiškumas, genetinė distancija, dendrograma

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 13-22
 
UDK 636.2.082.1
 
LIETUVOS VIETINIŲ GALVIJŲ ŪKINĖS–BIOLOGINĖS SAVYBĖS IR PRIEMONĖS JŲ GENOFONDO IŠSAUGOJIMUI

Violeta Juškienė, Rūta Šveistienė, Remigijus Juška

SANTRAUKA
 
Siekiant išsaugoti Lietuvos vietinių galvijų genofondą, suformuotos dvi šėmų ir baltnugarių galvijų reliktinės-genofondinės bandos, kuriose galvijai veisiami grynuoju veisimu, vertinamos šių galvijų ūkinės-biologinės savybės.
Karvių produktyvumo kontrolė parodė, kad Lietuvos šėmųjų ir Lietuvos baltnugarių galvijų produktyvumas esamomis sąlygomis yra ne blogesnis negu šalyje plačiausiai paplitusių galvijų – Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų.
Galvijų eksterjero tyrimais nustatyta, kad Lietuvos šėmieji galvijai yra didesni ir stambesni negu baltnugariai: jų aukštis keteroje – 4,1% (P < 0,01), nugaroje – 5,6% (P < 0,025), strėnų plotis – 3,5% (P < 0,05) didesni negu baltnugarių. Nustatyti didesni jų ilgakojiškumo, kompaktiškumo ir krūtinės indeksai (0,6–5,1%).
Parengtas veisimo planas, taikant uždarų populiacijų metodą, kuris įgalina išvengti giminingo veisimo pasekmių ir konsoliduoti atskiras linijas.
Nors veislininkystės įmonėse sukauptas nemažas kiekis vietinių veislių bulių spermos, šis darbas turėtų būti tęsiamas, nes, kaip parodė tyrimai, kai kurių bulių palikuonys netipingi ir dėl to turėtų būti išbrokuoti.
Raktažodžiai: vietiniai galvijai, produktyvumas, kūno matmenys, indeksai, veisimo planas, spermos bankas

 
ISSN 1392–6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 99-106
 
UDK 636.5.085
 
FITOGENINIŲ PREPARATŲ (DIGESTAROM-1317 IR AVIANCE) POVEIKIS VIŠČIUKŲ BROILERIŲ AUGIMUI

Inga Kepalienė

SANTRAUKA
 
2002–2003 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Biologinės įvairovės ir technologijų laboratorijoje ir AB „Vilniaus paukštynas” atlikti tyrimai, kuriais buvo siekiama ištirti fitogeninių lesalų priedų Digestarom-1317 ir Aviance poveikį viščiukų broilerių augimui.
Tyrimų duomenys parodė, kad dėl tirtų fitogeninių lesalų priedų Digestarom-1317 ir Aviance poveikio viščiukų broilerių gyvoji masė viso bandymo metu buvo vidutiniškai 11,64 ir 8,87% didesnė, vidutinis paros prieaugis – vidutiniškai 8,01 ir 6,73% didesnis, lesalų sąnaudos 1 kg broilerių masės prieaugio – vidutiniškai 5,33 ir 2,37% mažesnės, palyginti su kontroline grupe. Tirti fitogeniniai lesalų priedai turėjo teigiamos įtakos viščiukų broilerių kraujo rodiklių pokyčiams: bendrųjų lipidų kiekis dėl Digestarom-1317 ir Aviance įtakos viščiukų broilerių kraujyje buvo vidutiniškai 19,44 ir 10,29%, trigliceridų – 10,67 ir 5,75%, nukleorūgščių – 21,92 ir 13,22%, bendrųjų baltymų – 7,61 ir 3,64% didesnis, palyginus su kontroline grupe.
Gauti tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, kad dėl minėtų fitogeninių preparatų poveikio pagerėja maisto medžiagų virškinimas ir maisto medžiagų pasisavinimas paukščių organizme, paukščiai geriau auga, mažėja lesalų sąnaudos.
Raktažodžiai: augimas, fitogeniniai lesalų priedai, viščiukai broileriai

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 64-72
 
UDK 636.2.082.591.3
 
GALVIJŲ OVOCITŲ GYVYBINGUMAS MODIFIKUOJANT SUBRANDINIMO SĄLYGAS IR UŽŠALDANT KONTROLIUOJAMU ŠALDYMO REŽIMU
 
Rasa Nainienė, Vidmantas Pileckas, Jonas Kutra, Artūras Šiukščius, Algirdas Urbšys
 
SANTRAUKA
 
Įvertintas galvijų ovocitų gyvybingumas modifikuojant jų subrandinimo sąlygas ir užšaldant kontroliuojamu šaldymo režimu.
Nustatyta, kad kumuliuso ląstelės teigiamai veikė ovocitų subrendimą: iš 66 ovocitų su kumuliusu subrendo 44 (66,7%), o iš 60 ovocitų be kumuliuso – 31 (51,7%). Kumuliuso ląstelės sąlygojo ir geresnį ovocitų gyvybingumą po užšaldymo ir atšildymo: sėkmingai subrendo 21 iš 58 (36,2%), o apsivaisino 7 iš 58 (12,1%) ovocitų su kumuliusu. pašalinus kumuliuso ląsteles ovocitų subrendimas po atšildymo sumažėjo 11,2%, o apsivaisinimas – 8,5%.
Ištyrus ovocitų subrandinimo trukmės įtaką užšaldymui ir gyvybingumui, nustatyta, kad daugiausiai – 18 iš 62 (29%) ovocitų apsivaisino, kai brandinimas truko 24 valandas. Brandinimo laiką sutrumpinus iki 12 valandų, toliau vystėsi 7 ovocitai iš 54 (12,9%) likusių intaktinių po atšildymo ovocitų. Užšaldžius nesubrandintus ovocitus, apsivaisino tik 5 iš 50 (10%).
Kontroliuojamo šaldymo režimo greičio modifikavimas nuo 0,1 iki 0,60C/min. temperatūrų intervale nuo –7 iki –350C nepagerino ovocitų užšaldymo ir gyvybingumo po apvaisinimo: po užšaldymo 0,1, 0,6 ir 0,30C/min. greičiu apsivaisino atitinkamai 21,7, 25 ir 25,7% ovocitų.
Raktažodžiai: ovocitai, subrandinimas, kontroliuojamas šaldymo režimas, gyvybingumas

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 43-52
 
UDK 636.1.082.591.463.1
 
GLICERINO įtaka BULIų spermos KOKYBINIAMS RODIKLIAMS
 
Vidmantas Pileckas, Artūras Šiukščius, Jonas Kutra, Rasa Nainienė, Algirdas Urbšys
 
Santrauka
 
Spermai kriokonservuoti buvo panaudotas laktozinis skiediklis, atliekant pirminį spermos praskiedimą 27±10C skiedikliu santykiu 1:1 su glicerinu ir be jo, antrą kartą skiedžiant spermą skiedikliu su 5 cm³ glicerino. Pirminis spermos praskiedimas skiedikliu be glicerino 6,8% (P < 0,05) padidina spermatozoidų judrumą po įšaldymo–atšildymo, 18,2% (P < 0,025) – judrumą po 5 val. išlaikymo 38±0,50C temperatūroje, gyvybingumą 1,2% (P > 0,5), palyginus su sperma, skiesta skiedikliu su glicerinu.
Glicerinas skiediklyje slopina penicilino aktyvumą ir jo, kaip krioprotektoriaus, apsauginis poveikis skiediklyje visiškai pasireiškia tuo atveju, kai jis sąveikauja su spermatozoidais ne trumpiau kaip keturias minutes ligi spermos įšaldymo. Glicerino kiekio padidinimas ar sumažinimas, palyginus su kontrole (5 cm³ glicerino / 100 cm³ skiediklio), spermos kokybinių rodiklių nepagerino ir darė skirtingą poveikį atskiriems fiziologiniams rodikliams.
Raktažodžiai: glicerinas, sperma, įšaldymas, skiediklis

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 3-12
 
UDK 636.4.082
 
LIETUVOS BALTŲJŲ KIAULIŲ MĖSINĖS SAVYBĖS IR JŲ ATRANKOS DERINIMAS SU BAIGTINIU KRYŽMINIMU
 
Violeta Razmaitė, Irena Jančienė
 
SANTRAUKA
 
Mažėjant Lietuvos baltųjų ir jų mėsinio bei bekoninio tipų kiaulių skaičiui veislynuose, sumažėjo kontrolinio penėjimo stotyje įvertintų šių kiaulių skaičius. Lietuvos baltųjų mėsinio tipo kontrolinio penėjimo stotyje įvertintų kiaulių lašinių storis buvo 1,95 mm (P > 0,100), o ultragarsu įvertintų gyvų kiaulių lašinių storis – 1,74 mm (P < 0,001) mažesnis negu grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių. Tolesnis Lietuvos baltųjų kiaulių bekoninio tipo jorkšyrizavimas, naudojant 1998 m. iš Švedijos importuotus kuilius, didžiausią įtaką turėjo kiaulių lašinių storiui ir pašarų sąnaudų poreikiui 1 kg svorio priaugti. Kontrolinio penėjimo stotyje įvertintų jorkšyrizuotų kiaulių lašinių storis buvo 8 mm (P < 0,025), o pašarų sąnaudos – 0,29 paš. vnt. (P < 0,005) mažesni negu grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių. Ultragarsu ūkiuose įvertintų gyvų jorkšyrizuotų kiaulių lašinių storis buvo 7,52 mm (P < 0,001) mažesnis negu grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių. Vidutinis Lietuvos baltųjų kiaulių skerdenų 24,4 mm lašinių storis ties pjūviu per nugaros vidurį arba 19,96 mm vidutinis ultragarsu įvertintų 94,3 kg svorio kiaulių lašinių storis, nors ir nesumažėjęs per keletą pastarųjų metų, nėra toks didelis, kad pramoninio kryžminimo deriniuose reikėtų atsisakyti Lietuvos baltųjų kiaulių kaip pradinės motininės formos, tačiau iš veislės būtina eliminuoti gyvūnus, kurių lašinių storis didesnis kaip 22 mm ir kurie sudaro 26% vertinamo veislinio prieauglio. Racionalus baigtinio kryžminimo derinimas su grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių atranka galėtų tapti priemone, leidžiančia prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir Lietuvos baltųjų kiaulių branduolius išsaugoti daugiau veislynų.
Raktažodžiai: Lietuvos baltosios, kiaulės, lašinių storis, atranka, baigtinis kryžminimas

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 130-138
 
UDK 636.2.083
 
ATVIRO IR UŽDARO TIPO GALVIJŲ TVARTŲ ORO UŽTERŠTUMAS AMONIAKU IR MIKROBAIS
 
Vytautas Ribikauskas, Gediminas Vaičionis
 
SANTRAUKA
 
2001–2002 m. atlikti bandymai, kurių metu buvo tiriamas amoniako išsiskyrimo intensyvumas nuo atviro ir uždaro tipo galvijų fermų įvairių technologinių zonų paviršių. Taip pat buvo nustatoma amoniako koncentracija, bendras bakterijų kiekis ir E. coli grupės bakterijų kiekis fermų ore.
Tyrimais nustatyta, kad nepriklausomai nuo tvartų tipo (uždaras ar atviras) daugiausia azoto su amoniaku išsiskiria nuo tų paviršių, kurie labiau užteršti mėšlu ar srutomis, t. y. saitinio ir boksinio tipo karvidėse – mėšlo tako (51,82 mg/m²/val. ir 47,00 mg/m²/val.), gilaus kraiko tvartuose – nuo karvių poilsio (gulėjimo) zonos (52,60 mg/m²/val.).
Atviruose tvartuose amoniako koncentracija (0,60–2,85 ppm) ore buvo kur kas mažesnė nei uždaruose (3,52–4,64 ppm), tačiau amoniako azoto išsiskyrimas nuo grindų paviršių nebuvo mažesnis.
Atviro tipo karvidėse bendras mikrobų kiekis ore (19,12–61,75 tūkst. vnt./m³) buvo mažesnis nei uždaro tipo karvidėse (53,76–141,76 tūkst. vnt./m³). Didžiausia e. coli grupės bakterijų koncentracija taip pat susidarė uždaro tipo karvidžių ore – 5897 vnt./m³.
Raktažodžiai: galvijų fermos, amoniakas, oro bakterijos, užterštumas

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 82-88
 
UDK 636.5.085
 
PAŠARINIO PROBIOTIKO BIOPLUS 2B POVEIKIS VIŠČIUKŲ BROILERIŲ AUGIMUI
 
Vytautas Sirvydis, Rasa Bobinienė, Vaiva Priudokienė, Diana Gudavičiūtė, Egidijus Kučinskas
 
SANTRAUKA
 
2002 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Biologinės įvairovės ir technologijų tyrimo laboratorijoje ir AB „Vilniaus paukštynas“ buvo atlikti tyrimai, siekiant ištirti pašarinio probiotiko BioPlus 2B poveikį viščiukų broilerių augimui.
Bandymui buvo sudarytos 2 viščiukų broilerių grupės. Pirma grupė buvo kontrolinė, o antra – bandomoji. Kontrolinės grupės viščiukai buvo lesinami visaverčiais kombinuotaisiais lesalais. Bandomosios grupės paukščiai buvo lesinami tokios pat sudėties ir maistingumo lesalais, kaip ir kontrolinė, tik į šios grupės broilerių kombinuotųjų lesalų sudėtį pirmame auginimo periode buvo įtrauktas pašarinis probiotikas BioPlus 2B (dozė –1kg /t lesalų).
Tyrimų duomenys parodė, kad dėl tirto pašarinio probiotiko BioPlus 2B poveikio viščiukų broilerių gyvoji masė viso bandymo metu buvo vidutiniškai 9,12% didesnė, vidutinis paros prieaugis vidutiniškai 10,04% didesnis, lesalų sąnaudos 1 kg broilerių masės prieaugio vidutiniškai 5,15% mažesnės, palyginti su kontroline grupe. Tirtas pašarinis probiotikas turėjo teigiamos įtakos viščiukų broilerių kraujo rodiklių (bendrųjų baltymų, nukleorūgščių, bendrųjų lipidų, trigliceridų) pokyčiams.
Gauti tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pašarinis probiotikas BioPlus 2B, optimizuodamas žarnyno mikrofloros sudėtį ir aktyvindamas virškinimo procesus viščiukų organizme, skatina paukščių augimą.
Raktažodžiai: augimas, probiotikai, viščiukai broileriai

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 53-63
 
UDK 636.4.082.591.1
 
HORMONINIŲ PREPARATŲ POVEIKIS KIAULIŲ REPRODUKCINĖMS SAVYBĖMS
 
Artūras Šiukščius, Jonas Kutra, Vidmantas Pileckas, Rasa Nainienė, Algirdas Urbšys
 
SANTRAUKA
 
Bandyme su Lietuvos baltųjų veislės kiaulaitėmis buvo tirta folitropino (FSH) ir surfagono įtaka kiaušidžių išsivystymui, apsivaisinimui, vislumui, gimusių paršelių svoriui ir gyvybingumui. Bandymo metu buvo nustatyta, kad kiaulių rujai skatinti panaudojus dukartinę FSH injekciją, vidutiniškai vienos kiaulės kiaušidėse subrendo vidutiniškai 17,33 ± 1,45 folikulų. Šis rodiklis buvo 8,8% (P > 0,5) mažesnis, palyginti su kontroline grupe, kuriai panaudojome KKKS. Kiaulaičių rujai skatinti KKKS pakeitus vienkartine FSH injekcija, apsivaisinimas sumažėja 33,4%, o vislumas – 27,1% (P < 0,001), palyginus su kontrole. Tačiau rujai skatinti panaudojus dukartinę FSH injekciją po 300 v.v. su 12 h pertrauka, ovuliacijos efektyvumas, apsivaisinimas ir vislumas prilygsta KKKS.
Kiaulių rujos ir ovuliacijos sinchronizacijos schemoje 500 v.v. choriogonino pakeitimas 2 ml (10 mg) surfagono neturėjo įtakos folikulų augimui, ovuliacijai, apsivaisinimui, vislumui.
Kiaulaičių rujai skatinti KKKS pakeitus vienkartine FSH injekcija, atvestų paršelių svoris buvo 9,6% (P < 0,025) didesnis, palyginus su kontroline kiaulaičių grupe. Palyginus negyvų paršelių skaičių po vienkartinės ir dukartinės FSH injekcijos, statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta.
Raktažodžiai: kiaulaitės, hormonai, ruja, ovuliacija, apsivaisinimas, vislumas

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 82-88
 
UDK 636.2.085.52
 
KARVIŲ PIENINGUMAS IR PIENO KOKYBĖ ŠERIANT CUKRINIŲ RUNKELIŲ GRIEŽINIŲ SILOSU
 
Vytautas Tarvydas, Danguolė Urbšienė, Virginijus Uchockis
 
SANTRAUKA
 
Ištirta presuotų cukrinių runkelių griežinių siloso, pagaminto plėvele užsandarintoje tranšėjoje, cheminė sudėtis ir kokybė, apskaičiuota šio pašaro energinė vertė. Griežiniai silosavimui gauti iš AB "Danisco Sugar Panevėžys".
Tyrimai parodė, kad viename kilograme sausosios medžiagos (SM) buvo 11,87 MJ apykaitos energijos (AE), 117,8 g žaliųjų baltymų. Silose vyravo pieno rūgštis (26,35 g/kg SM).
Šėrimo bandymai atlikti Lietuvos gyvulininkystės instituto Bandymų skyriuje su Lietuvos juodmargių veislės vidutinio produktyvumo karvėmis. Nustatyta, kad kartu su cukrinių runkelių griežinių silosu karvėms šeriant ir kukurūzų silosą, 15,1% padidėjo pieno primilžis ir 0,19% – pieno baltymingumas, negu racione esant tik kukurūzų silosui.
Maistinę ir biologinę pieno vertę sąlygojantys kokybės rodikliai taip pat buvo palankesni karvių, gavusių cukrinių runkelių griežinių ir kukurūzų silosą. Be to, ženkliai padidėjęs kazeino kiekis, baltymų ir riebalų santykis ir normalus rūgštingumas reiškė pakankamai geras jų pieno technologines savybes, ypač svarbias fermentinių sūrių ir kitų rūgščių pieno produktų gamybai.
Raktažodžiai: cukrinių runkelių griežinių silosas, melžiamos karvės, pieno primilžis, pieno kokybė

 
ISSN 1392–6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 117-129
 
UDK 636.2.083
 
Azoto, fosforo ir kalio DINAMIKA atviro tipo Karvidėse, esant skirtingoms galvijų laikymo ir mėšlo kaupimo technologijoms
 
Gediminas Vaičionis, Vytautas Ribikauskas
 
SANTRAUKA
 
Tyrimai atlikti 6 ūkiuose, siekiant nustatyti karvių fermose maisto medžiagų (azoto, fosforo, kalio) konversiją į gyvulininkystės produkciją ir šių medžiagų emisiją priklausomai nuo skirtingų gyvūnų laikymo, mėšlo šalinimo ir kaupimo technologijų. Nustatyta, kad atviro tipo galvijų tvartuose tvartiniu sezonu karvės iš pašarų į pieną pasisavino 17,1–22,9% azoto, 17,9–31,6% fosforo, 6,1–16,2% kalio. Šiltuose saitiniuose galvijų tvartuose karvių azoto, fosforo ir kalio konversijos į pieną koeficientai buvo atitinkamai 24,7–25,4, 22,4–32,0 ir 15,5–18,9%. Amoniako emisija šiltuose, saikingai kreikiamuose, saitiniuose galvijų tvartuose buvo 7,6–8,0, atviro tipo giliuose galvijų tvartuose – 9,6–11,7%, atviro tipo boksiniuose tvartuose – 3,9–15,1%. Mėšlo kaupimo laikotarpiu didžiausi azoto nuostoliai nustatyti, kaupiant saitinio laikymo galvijų tvartų mėšlą (56,8±7,0%). Azoto nuostoliai, kaupiant pusiau skystą mėšlą, šalintą iš atviro tipo karvidžių, sudarė 30,0–47,0%. Giliuose tvartuose, kuriuose įrengta šėrimo zona, pusiau skysto mėšlo santykis su visu tvarte susikaupiančio mėšlo kiekiu buvo 32,8–50,0%.
Raktažodžiai: galvijų tvartai, amoniakas, azoto emisija, maisto medžiagų konversija

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 42, p. 23-32
 
UDK 636.3.082
 
LIETUVOS VIETINIŲ ŠIURKŠČIAVILNIŲ AVIŲ AUGIMO SPARTA IR MĖSINĖS SAVYBĖS
 
Birutė Zapasnikienė
 
SANTRAUKA
 
Tiriant Lietuvos gyvulininkystės institute genofondo išsaugojimui laikomų Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių veislės avių augimo spartą, nustatyta, kad per parą jaunikliai priauga vidutiniškai nuo 80 iki 200 g. Atvesti ėriukai svėrė po 2,0–4,0, 20 dienų amžiaus – 5,0–8,0, 2 mėn. – 10,0–13,0, 4 mėn. (nujunkant) – 15–25, 7 mėn. – 22–35 ir 1 metų – 31–42 kg. Tuo tarpu suaugusios avys sveria 42–54, o veisliniai avinai – 48–59 kg. Metinių avyčių ir avinukų eksterjero duomenys rodo, kad vietinės avys yra gana aukštos (58–71 cm), turi plačią (16–20 cm) ir gilią (25–30 cm) krūtinę, ilgą galvą (16–21 cm) bei uodegą (22–34 cm) ir įvairaus ilgio ragus (6–65 cm). Tačiau 2001 m. atlikto 10–11 mėn. amžiaus avinukų kontrolinio skerdimo duomenys parodė, jog vietinės avys nėra mėsingos ir jų skerdenos išeiga tesiekia 41%. Antra vertus, dėl mažo riebalų kiekio mėsoje šios avys turi gerą perspektyvą, integruojantis į Europos Sąjungos šalių rinką. Atlikus cheminius ir fizinius tyrimus, ilgiausiajame nugaros raumenyje nustatyta 22,4% sausųjų medžiagų, 20,6% baltymų ir 1,2% riebalų. Mėsos pH buvo 5,8, spalva – 123,1 vnt., vandens rišlumas – 60,1%, o virimo nuostoliai – 40,2%.
Raktažodžiai: avys, Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės, ėriukų augimas, eksterjeras, mėsos kokybė