ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 43, p. 29-37
 
UDK 636.598:636.082.474
 
VIŠTINIŲ VEISLĖS ŽĄSŲ KIAUŠINIŲ KOKYBĖS RYŠYS SU ŽĄSIUKŲ IŠPERINAMUMU
 
Sigitas Janušonis, Violeta Razmaitė
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
Santrauka
 
Tyrimai buvo atliekami su Lietuvos vištinių veislės žąsų kiaušiniais, sudėtais balandžio – birželio mėnesiais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto fermoje. Prieš inkubaciją buvo ištirti kiaušinių fiziniai, morfologiniai bei cheminiai rodikliai, turintys reikšmę, inkubacijos rezultatams. Kiaušiniai buvo inkubuojami inkubatoriuose „Petušok“, griežtai laikantis žąsų kiaušinių inkubavimo technologijos. Gautų rezultatų analizė parodė, kad kiaušinių kokybės morfologiniai rodikliai bei susikaupusių vitaminų kiekiai juose tiesiogiai įtakoja jauniklių embrioninį vystymąsi bei išskilusių žąsiukų kokybę. Prognozuojant inkubavimo rezultatus, jau po 9 -10 perinimo parų kiaušinius pagal embrionų vystymąsi galima suskirstyti į kategorijas. Kuo aukštesnė vidutinė gemalų vystymosi kategorija, tuo geresni prognozuojami ir bendri inkubavimo rezultatai. Pakilus aplinkos temperatūrai, prastėja aptvaruose be vandens telkinių laikomų žąsų kiaušinių apvaisinimas; nemoderniuose inkubatoriuose perinamų kiaušinių embrioninį vystymąsi tiesiogiai veikia aplinkos temperatūra.
Raktažodžiai: kiaušinių kokybė, vidutinė embrionų vystymosi kategorija, žąsiukų išeiga.

 
ISSN 1392–6144

Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 43, p. 107-117
 
UDK 636. 4. 082
 
Pokyčiai lietuvos baltųjų kiaulių selekcijoje
 
Ramutis Klimas, Asta Klimienė, Stanislovas Rimkevičius

Šiaulių universitetas, Biologinių tyrimų mokslinis centras

Aleksandras Muzikevičius

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija
 
SANTRAUKA
 
Darbas vykdytas 2002–2003 m. Nustatyta, kad Lietuvos baltosios kiaulės yra vislios, pieningos, neblogai penisi, tačiau prastesnės jų mėsinės savybės. Fenotipinio įvertinimo ultragarso aparatu Piglog 105 duomenimis, 2003 m. pradžioje veislynuose auginamo šio tipo prieauglio vidutinis raumeningumas siekė 51,9%, o prieauglio, užauginto Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolinio penėjimo tvartuose, – 50,1%. Būtent dėl šios priežasties vyksta spartus jų skaitlingumo mažėjimas, kadangi neatlaiko įvežamų kiaulių veislių konkurencijos.
Norint išsaugoti turimą Lietuvos baltųjų kiaulių pagrindą šiuolaikinės rinkos sąlygomis, iki 2005 m. būtina padidinti jų raumeningumą ne mažiau 3-5%. Ypač tai tapo aktualu įvedus EUROP standartą skerdžiamoms kiaulėms. Spartesniam Lietuvos baltųjų populiacijos genetinio potencialo gerinimui tikslingiausia panaudoti Anglijos didžiųjų baltųjų veislės kuilius. Kadangi Lietuvos baltųjų išvedimui didžiausios įtakos turėjo būtent Anglijos didžiosios baltosios, todėl pastarųjų veislės kraujo papildomą įliejimą galima laikyti grynuoju veisimu. Pagal parengtas veisimo schemas šis darbas pradėtas devyniuose grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių veislynuose.
Ryškėja tendencija, kad grynaveislių Lietuvos baltųjų veislynuose skaitlingesnės išliks 4 pagerintos kuilių linijos bei 8 pagerintų paršavedžių šeimos.
Raktažodžiai: grynaveislės Lietuvos baltosios, Anglijos didžiosios baltosios, kuilių linijos, paršavedžių šeimos, reprodukcinės, penėjimosi ir mėsinės savybės, veisimo schemos, atranka.

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 43, p. 66-75
 
UDK 636.2.082:591.3
 
Galvijų ovocitų, GAUTŲ iš skirtingo dydžio folikulų, subrendimo ir embrionų vystymosi tyrimas
 
Rasa Nainienė, Algirdas Urbšys, Vidmantas Pileckas, Artūras Šiukščius, Jonas Kutra
 
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
Santrauka
 
Atsižvelgiant į folikulų, iš kurių gauti ovocitai, dydį, atliktas ovocitų subrandinimo, apsivaisinimo ir tolesnio embrionų vystymosi in vitro tyrimas.
Ištirta 147 karvių 280 kiaušidžių, įvertintas 2621 folikulas. Nustatyta, kad daugiau nei pusę folikulų populiacijos (57,1%) sudarė mažo diametro (< 3 mm) folikulai. Vidutinio dydžio (> 3-6 mm) buvo 28,7%, didelių (> 6 mm) – 14,2% folikulų.
Folikulų diametras turėjo įtakos ovocitų kokybei: iš didelių folikulų gauta 55,2%, iš vidutinių – 50,7%, iš mažų – 33,2% kokybiškų ovocitų.
Nustatyta, kad ovocitų subrendimas, apsivaisinimas ir tolesnis vystymasis priklausė nuo folikulų dydžio. Mažėjant folikulų diametrui (> 6, 3-6, < 3 mm), atitinkamai mažėjo ovocitų subrendimas (81,5; 77,7; 26,4%), apsivaisinimas (60,9; 55,4; 21,1%) ir embrionų vystymasis (0,0; 13,8; 10,4%).
Ovocitai, gauti iš mažų folikulų, sudaro ženklią kiaušidėje esančių ovocitų dalį. Jie yra papildomas ovocitų rezervas, kurį galima, nors ir su ribota sėkme, naudoti embrionų gavimui in vitro.
Raktažodžiai: folikulai, ovocitai, subrandinimas, apvaisinimas in vitro.

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 43, p. 38-47
 
UDK 636.2.082:591.463.1
 
OPTIMALIŲ SPERMOS ĮŠALDYMO REŽIMŲ NUSTATYMO METODAS
 
Vidmantas Pileckas, Rasa Nainienė, Jonas Kutra, Artūras Šiukščius, Algirdas Urbšys
 
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
Santrauka
 
Buliaus spermos optimalus įšaldymo režimas nustatomas pagal absoliutaus išgyvenimo rodiklių kreivės maksimumą, t. y. optimaliu laikomas toks įšaldymo režimas, kurio parametras atitinka kreivės maksimumą, o abipus šio taško atidėtų absoliutaus išgyvenimo rodiklių reikšmės yra mažesnės daugiau kaip 10%. Šiuo atveju daugumos kitų to paties buliaus spermos rodiklių maksimumai taip pat yra arti nuo rastojo optimalaus režimo parametro.
Jeigu absoliutaus gyvybingumo rodiklio kreivė neturi ryškaus maksimumo, bandymas kartojamas. Jeigu ir po to negalima nustatyti maksimumo, o dviejų bandymų kreivės skiriasi ne daugiau kaip 10%, tai optimalus režimas parenkamas analizuojant kitų rodiklių kreives: optimaliu laikomas toks režimas, ties kurio parametru yra daugiausia atskirų rodiklių kreivių maksimumų. esant dideliam rodiklių kreivių išsibarstymui, orientuojamasi į tą rodiklį, kurį labiausiai reikia pagerinti.
Raktažodžiai: buliai, sperma, individualus įšaldymas.

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 43, p. 48-57
 
UDK 636.2.082:591.463.1
 
SKIEDIKLIS BULIŲ SPERMOS KRIOKONSERVAVIMUI PAGAL LIETUVIŠKĄ TECHNOLOGIJĄ
 
Vidmantas Pileckas
 
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
Santrauka
 
LGCK (laktozė – 10,5 g, glicerolis – 5 cm3, kiaušinio trynys – 15 cm3, natrio citratas – 0,2 g, bidistiliuotas vanduo – 100 cm3) skiediklis padidina tiesiai judančių spermatozoidų skaičių, absoliutų gyvybingumą (S) ir gyvybingumą (r) atitinkamai 20,5%, 24,6% ir 13,6% (P < 0,05), lyginant su kontroliniu skiedikliu LGK (laktozė – 11,5 g, glicerolis – 5 cm3, kiaušinio trynys – 30 cm3, bidistiliuotas vanduo – 100 cm3). Spermosano PPK dozės 50 ir 100 tūkst. v.v. / 100 cm3 spermatozoidų judrumą padidina 23,1-30,8%; (S) – 33,3-45,4%; (r) - 13,6-19,8% (P < 0,005) po spermos įšaldymo atšildymo.
Spermos kriokonservavimui panaudojus natrio citrato – natrio tiosulfato skiediklį, absoliutus gyvybingumas padidėja 17,2% (P < 0,005), o gyvybingumas – 40,3% (P < 0,001), negu kriokonservuojant spermą LGCK skiedikliu, tačiau spermatozoidų judrumas po įšaldymo atšildymo sumažėja 12,5% (P < 0,005).
Raktažodžiai: skiedikliai, bulių sperma, įšaldymas.

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 43, p. 3-11
 
UDK 636.4.082
 
TRIJŲ KIAULIŲ VEISLIŲ KRYŽMINIMAS PANAUDOJANT DIUROKUS KAIP TARPINĘ VEISLĘ
 
Violeta Razmaitė
 
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Vertinant baigtinio (pramoninio) trijų veislių kryžminimo, naudojant diurokus kaip tarpinę veislę, efektyvumą, Lietuvos vietinių x diurokų veislių mišrūnės kiaulaitės buvo sėklinamos landrasų ir pjetrenų veislių kiaulių sperma. Po pirmo apsiparšiavimo ir nujunkymo paršavedės, atvedusios pirmąsias Lietuvos vietinių x diurokų x landrasų mišrūnų vadas, antros vados gavimui buvo sėklinamos pjetrenų kuilių sperma, o paršavedės, pirmą kartą atvedusios Lietuvos vietinių x diurokų x pjetrenų mišrūnų vadas, antrą kartą buvo sėklinamos landrasų kuilių sperma. Tos pačios mišrūnės (Lietuvos vietinių x diurokų) paršavedės skirtingų apsiparšiavimų metu su skirtingų veislių kuiliais atvedė labai skirtingų rodiklių paršelių vadas. Paršavedės vienai vadai gauti apsėklintos landrasų, o kitai vadai gauti – pjetrenų kuilių sperma, atvedė atitinkamai 2,7 ir 1,4 paršelio mažiau negu grynaveislės Lietuvos vietinės paršavedės, sukergtos su savo veislės kuiliais, tačiau Lietuvos vietinių x diurokų mišrūnių paršavedžių su landrasų ir pjetrenų kuiliais atvesti paršeliai buvo 0,04 kg (P > 0,500) ir 0,2 kg (P < 0,001) stambesni už grynaveislius ir iki 2 mėnesių amžiaus augo intensyviau, tačiau paršelių, gautų mišrūnes paršavedes poruojant su landrasais, svoris patikimai skyrėsi tik 21 dienos amžiuje. Vidutinis dviejų mėnesių amžiaus Lietuvos vietinių x diurokų x landrasų mišrūnų paršelių svoris buvo 1,62 kg (P > 0,200), o Lietuvos vietinių x diurokų x pjetrenų mišrūnų – 4,56 kg (P < 0,001) didesnis negu grynaveislių paršelių. Spalvotų mišrūnių paršavedžių su landrasų kuiliais tik 7,1% paršelių buvo spalvoti, o 2,4% paršelių turėjo pigmentinių dėmių, bet su pjetrenų kuiliais 78,6% paršelių buvo spalvoti. Lietuvos vietinių x diurokų mišrūnės paršavedės net 32,8-34,1% trijų veislių paršeliams perdavė Lietuvos vietinių kiaulių morfologinį požymį – karoliukus po kaklu. Vidutinis Lietuvos vietinių x diurokų x landrasų ir Lietuvos vietinių x diurokų x pjetrenų mišrūnų priaugimas per parą atitinkamai buvo 137,27 g ir 83,19 g didesnis (P < 0,001), o pašarų sąnaudos 0,75 ir 0,43 pašarinio vieneto mažesnės (P < 0,001) negu Lietuvos vietinių kiaulių. Nors mišrūnų skerdenos buvo tik 3,41 cm (P < 0,010) ir 0,99 cm (P < 0,025) ilgesnės, tačiau žymiai liesesnės. Lietuvos vietinių x diurokų x landrasų ir Lietuvos vietinių x diurokų x pjetrenų mišrūnų vidutinis nugaros lašinių storis keturiuose taškuose atitinkamai buvo 10,18-13,27 mm (P < 0,001) ir 5,48-10,89 mm (P < 0,001), o vidutinis lašinių storis šone dvejuose taškuose atitinkamai 5,82-6,1 mm (P < 0,001) ir 3,48-4,85 mm (P < 0,005) mažesnis, bet ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas buvo 5,5 cm2 (P < 0,001) ir 10,19 cm2 (P < 0,001) didesnis, kaip ir kumpių svoriai 0,98-1,39 kg (P < 0,001) didesni negu Lietuvos vietinių kiaulių.
Raktažodžiai: baigtinis kryžminimas, kiaulės, skerdena, lašinių storis.

 
ISSN 1392–6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 43, p. 83-94
 
UDK 633.39
 
BURNOČIŲ AUGINIMO MAISTUI IR PAŠARUI TECHNOLOGIJOS PARAMETRŲ TYRIMAI LIETUVOJE
 
Antanas Svirskis
 
Šiaulių universitetas, Lietuvos žemdirbystės institutas
 
Santrauka
 
Lietuvos žemdirbystės institute burnočiai (Amaranthus spp.) pradėti tirti 1978 metais. 1998–2001 m. tirta 13 burnočių veislių bei numerių, jų sėjos laikas, sėklos norma, sėjos būdai ir kt. Burnočiai auginti po išartų pirmųjų naudojimo metų dobilų, sėtų po juodojo pūdymo be papildomo tręšimo ir pesticidų.
Parengta preliminari burnočių auginimo technologija. Didžiausias derlius gautas, burnočius pasėjus gegužės viduryje 2–4 kg ha–1, 50 cm pločio tarpueiliais ir iškūlus išdžiūvusius po didelių šalnų (–3–5oC). Technologiją dar reikia tobulinti ir tikslinti, ištirti burnočių tręšimą ekologinės ir chemizuotos žemdirbystės sąlygomis. 2001 m. į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą įrašytos 3 burnočių veislės: ‘Raudonukai’, ‘Geltonukai’ ir ‘Rausvukai’. Sėklų išauginta per 3 t. 2003 m. gauta nauja burnočių veislių kolekcija iš JAV. Būtina tęsti tinkamiausių Lietuvos klimato sąlygoms burnočių rūšių ir veislių paiešką, jų sėklų, vegetatyvinės masės naudojimo maistui, pašarui bei kurui tyrimus.
Reikšminiai žodžiai: burnočiai, veislės, sėjos laikas, sėjos būdai, sėklos norma, derliaus nuėmimas, cheminė sudėtis.
 

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 43, p. 58-65
 
UDK 636.4.082:591.1
 
PRailginto veikimo sintetinio gonadotropinio rilyzing hormono poveikis kiaulaičių reprodukcinėms savybėms
 
Artūras Šiukščius, Jonas Kutra, Vidmantas Pileckas, Rasa Nainienė, Algirdas Urbšys
 
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Atliekant bandymą, buvo nustatytas prailginto veikimo sintetinio gonadotropinio rilyzing hormono surfagono (PVS) poveikis kiaulių reprodukcinėms savybėms. Bandymo rezultatai parodė, kad suleidus kiaulėms prailginto veikimo surfagono, 18,4 h pailgėjo rujos ir 12,8 h stovėjimo reflekso laikas. Kiaulaitėms suleidus prailginto veikimo surfagono, aukštas estradiolio lygis buvo abiejose bandomosiose grupėse ir atitinkamai siekė nuo 85,7±1,32 iki 87,7±2,33 pmol/l kraujo plazmos. Minėti rodikliai buvo vidutiniškai 2,1 karto didesni nei kontrolinėje grupėje (P<0,001).
Histologinio tyrimo rezultatai parodė, kad kiaulaičių, kurioms panaudota dukartinė PVS injekcija, kiaušidėse dominavo pirminių, antrinių folikulų peraugimas jungiamuoju audiniu (obliteracija). Ryškesni patologiniai pakitimai pastebėti bandomosios grupės kiaulaičių kiaušidėse, kurioms PVS suleistas tris kartus. Šioje grupėje rasta pirminių ir antrinių folikulų atrezija ir jungiamojo audinio išvešėjimas.
Raktažodžiai: kiaulaitės, hormonai, kiaušidės, histologinis tyrimas, reprodukcija, ruja.

 
ISSN 1392–6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 43, p. 95-106
 
UDK 614.9
 
NEUTRALAUS ANOLITO ANK, GAMINAMO STEL TIPO ĮRENGINIUOSE, DEZINFEKCINIŲ SAVYBIŲ IR PANAUDOJIMO GYVULININKYSTĖJE BEI VETERINARIJOJE TYRIMAS
 
Gediminas Vaičionis

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute (LVA GI) tirtos elektrochemiškai aktyvuoto neutralaus anolito (ANK) cheminės savybės, baktericidinis poveikis ir stabilumas. Elektrochemiškai aktyvuotas neutralus anolitas būna aktyvus ilgą laiką, kurio pakanka baktericidiniam nukenksminimui. Bandymai atlikti, laikant neutralų anolitą, turintį nuo 115 mg 1-1 aktyvaus chloro, tamsoje, skirtingose temperatūrose. Darbinių tirpalų, turinčių 115 mg 1-1 aktyvaus chloro, aktyvaus chloro koncentracijos, laikant skirtingose aplinkos temperatūrose (10±20C; 22±20C; 28±20C), per parą atitinkamai sumažėja 0,58 mg 1-1, 0,95 mg 1-1 ir 1,22 mg 1-1. Darbinių tirpalų, turinčių 350 mg 1-1 aktyvaus chloro, aktyvaus chloro koncentracijos, laikant skirtingose aplinkos temperatūrose (10±20C; 22±20C; 28±20C), per parą atitinkamai sumažėja 2,01 mg 1-1, 2,40 mg 1-1 ir 3,04 mg 1-1. Dezinfekcijai vilgymo būdu naudojamas neutralaus anolito ANK tirpalas, turintis ne mažiau 140 mg 1-1 aktyvaus chloro, nesant aplinkoje pašalinių trukdančių medžiagų, visiškai nukenksmina Salmonella enteritidis, Staphylococcus sepsis ir mišrią tvarto mikroflorą po 2 valandų ekspozicijos, o pakankamas dezinfekcinis poveikis pastebimas po 10 min. Todėl ši dezinfekcinė medžiaga tinka naudoti vilgymo metodu gyvulių, inventoriaus, paviršių baktericidiniam apdorojimui. Tačiau vienkartinė aerozolinė patalpų dezinfekcija neutralaus anolito ANK, turinčio net ir 400 mg 1-1 aktyvaus chloro, nėra pakankamai efektyvi.
Raktažodžiai: neutralus anolitas, dezinfekcija, aktyvus chloras, baktericidinis poveikis.

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 43, p. 12-20
 
UDK 636.3.082
 
LIETUVOJE AUGINAMŲ IR IMPORTUOJAMŲ AVIŲ VEISLIŲ PANAUDOJIMAS
 
Birutė Zapasnikienė
 
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
2003 m. pradžioje Lietuvoje buvo 13,6 tūkst. avių. Jas laikė 1615 avių augintojų. Šiuo metu avių skaičius ženkliai didėja ir artėja prie 20 tūkst. Avių daugumą sudaro Lietuvos juodgalvės (8000), Romanovo veislės avys (2000) ir įvairūs mišrūnai (3000). Tuo tarpu prekosų priskaičiuojama apie 1000, sufolkų – 300, ostfryzų – 200, grynaveislių vietinių šiurkščiavilnių – 200, berišon diušerių – 100, Vokietijos juodgalvių – 50, tekselių – 30, Vokietijos merinosų (merinolandschaf) – 10 ir dorper veislės – 10 avių. Nors šiuo metu Lietuvoje auginamos jau 11 veislių avys, tačiau artimiausiu metu ūkininkai planuoja įsivežti jų dar daugiau. Todėl paruošėme Lietuvoje auginamų ir importuojamų avių veislių panaudojimo programą, kurioje pagrindinis dėmesys yra skiriamas mėsinių avių ūkių kūrimui ir plėtrai, įvežamų importinių avių kryptingam panaudojimui, vietinių avių genetinio potencialo didinimui bei mėsinės avininkystės vystymo užtikrinimui. Avių veislynuose ir veislinių avių bandose galima gerinti avis tik su tos pačios produktyvumo krypties bei išoriniais požymiais veislių avinais. Pastaruoju metu Lietuvos juodgalves tikslingiausia gerinti su Vokietijos juodgalviais ir sufolkais, prekosus – su Vokietijos merinosais ir berišon diušeriais, o vietines mišrūnes – su tekselių veislės avinais.
Raktažodžiai: avių veislės, Lietuvos juodgalvės, vietinės šiurkščiavilnės, prekosai, sufolkai, ostfryzai, berišon diušeriai, Vokietijos juodgalvės, tekseliai, merinosai, dorperiai ir Romanovo veislės avys.

 
ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2003, 43, p. 21-28
 
UDK 636.3.083.084
 
SKIRTINGAI ŠERTŲ IR LAIKYTŲ LIETUVOS VIETINIŲ ŠIURKŠČIAVILNIŲ AVINUKŲ AUGIMAS
 
Birutė Zapasnikienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Bandymai atlikti 2003 m. Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto vietinių šiurkščiavilnių avių genofondo bandoje. Pirmą kartą įvertintas avinukų (n=14) augimo intensyvumas, atsižvelgiant į šėrimo lygį (penint ir nepenint) bei laikymo būdą (grupėje ir individualiai). Nustatyta, kad bendrame garde penėti avinukai (n=5) per 60 dienų priaugo 12,86 kg, o individualiai penėti (n=5) – 11,18 kg. Pastarųjų prieaugis per parą buvo 46,6 g (20,6%) mažesnis negu grupinio penėjimo avinukų. Nors individualiai penėtiems avinukams sunaudota 20 % mažiau pašarų, tačiau 1 kg prieaugio sunaudotų pašarų savikaina buvo 4 ct (3%) didesnė negu bendrame garde penėtų bendraamžių.
Tiriant svorio ir prieaugio skirtumus tarp penėtų ir nepenėtų avinukų, nustatyta, kad tie avinukai, kurie mažiau svėrė atvedimo metu (35 g arba 10,3%; P < 0,025), būdami 20 dienų (96 g arba 12,8%) ir 2 mėn. amžiaus (4,84 kg arba 32,2%; P < 0,01), po 45 dienų penėjimo beveik visiškai pasivijo buvusius stambesnius ir greičiau augusius nepenėtus avinukus, o vėliau ir aplenkė juos. Nors penėjimas truko 2,5 mėn. (nuo 2 iki 4,5 mėn. amžiaus), tačiau penėti avinukai dar 2 mėnesius greičiau augo ir baigus penėjimą (iki 6,5 mėn. amžiaus). Pastarųjų paros prieaugiai buvo 25-60 g (15-28%) didesni negu nepenėtų avinukų.
Raktažodžiai: vietiniai avinukai, penėjimas, individualus ir grupinis laikymas, prieaugis per parą, pašarų sąnaudos.