ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai. 2007. 50. P.

UDK 636.4

LIETUVOJE VEISIMUI NAUDOJAMŲ KUILIŲ SPERMOS FIZIOLOGINIŲ RODIKLIŲ IR VAISINGUMO ĮVERTINIMAS

Artūras Šiukščius, Jonas Kutra, Vidmantas Pileckas, Rasa Nainienė, Algirdas Urbšys

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas:

Gauta 2007-09-12; priimta spausdinti 2007-12-21

SANTRAUKA

Bandymo metu buvo išanalizuoti Lietuvoje laikomų kiaulių veislių reprodukciniai rodikliai, įvertinant jų apsivaisinimą ir vislumą. Taip pat buvo surinkta atskirų kuilių veislių spermos panaudojimo ir apsivaisinimo duomenys, nustatyti spermos fiziologiniai parametrai bei tinkamumas kriokonservavimui. Atlikus atskirų veislių kuilių spermos panaudojimo analizę rasta, kad daugiausia sunaudojama didžiųjų baltųjų veislės kuilių spermos, tai sudaro vidutiniškai 31,1 % (P<0,05). Antroje vietoje pagal spermos panaudojimą yra pjetrėnų veislės kuiliai. Atlikus reprodukcinių rodiklių analizę rasta, kad Lietuvoje kiaulių apsivaisinimas vidutiniškai siekia iki 64,7 %. Tačiau atskirose kiaulių fermose žymiai skiriasi. Prasčiausias apsivaisinimas yra tik 44,4 %, o aukščiausias - 93,65 %. Analizuojant vislumo duomenis nustatyta, kad vidutinis paršavedės vislumas Lietuvoje yra 10,6±0,25 paršelio. Atlikus kuilių spermos fiziologinių parametrų tyrimą nustatyta, kad geriausia buvo didžiųjų baltųjų kuilių sperma, ejakuliato tūris buvo 315±45,32 ml., koncentracija - 0,24±0,09 miljard/ml, pradinis spermatozoidų judrumas - 79,3±4,87 %, o patologinių spermatozoidų skaičius – mažiausias, tik 20,1±5,62 % (P<0,05).
Raktažodžiai: reprodukcija, kiaulė, apvaisinimas, vislumas, sperma, šaldymas

 

 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2007. 50. P.

UDK 636.3.082

LANDŲ IR REINO ŽĄSŲ VEISLIŲ IR JŲ MIŠRŪNŲ FENOTIPINĖ IR GENOTIPINĖ HETEROZĖ

Sigitas Janušonis, Robertas Juodka, Violeta Razmaitė, Birutė Zapasnikienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas:

Gauta 2007-06-11; priimta spausdinti 2007-12-21

SANTRAUKA

Landų ir Reino žąsų veislių ir jų mišrūnų heterozės laipsnio nustatymui pagal atskirus produktyvumo požymius ir kraujo polimorfines sistemas, poravome Landų veislės žąsinus su Reino veislės žąsimis. Gauti rezultatai parodė, kad mišrūnių žąsų gyvojo svorio 8-ių savaičių amžiuje tikroji heterozė buvo 1,2%, o hipotetinė heterozė – 3,1% (P < 0,01), o tuo tarpu 52 savaičių amžiuje atitinkamai: 1,3 % ir 7,6% (P < 0,001). Dėslumo tikroji heterozė – 0,6%, hipotetinė heterozė – 1,3%, kiaušinių svorio atitinkamai – 0,5% ir 1,0%. Mišrūnų ir mišrinime dalyvavusių žąsų veislių kraujo serumo polimorfiniai rodikliai rodo, kad Reino veislės žąsys įtakojo albuminų ir postalbuminų lokusų alelių dažnius, Landų veislės žąsys dominavo pagal prealbuminų ir makroglobulinų lokusus. Pagal pretransferinų ir postransferinų baltymų lokusus mišrūnai skyrėsi ir nuo Landų ir nuo Reino veislės žąsų.
Raktažodžiai: mišrūnai, tikroji heterozė, hipotetinė heterozė, genų lokusai, alelių dažniai

 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai. 2007. 50. P.

UDK 636.082

KARVIŲ PRODUKTYVUMO APSKAITOS KOEFICIENTŲ NUSTATYMAS

Danguolė Urbšienė, Algirdas Urbšys

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas:

Gauta 2007-11-05; priimta spausdinti 2007-12-21

SANTRAUKA

Straipsnyje pateikiamos karvių produkcijos perskaičiavimo koeficientų reikšmės, gautos statistiškai išanalizavus dvikartinės ir trikartinės jų melžimo tvarkos kontrolinių melžimų duomenis Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų karvių veislių populiacijas reprezentuojančiuose ūkiuose.
Tiriant dvikartinio melžimo atvejį, nė vienam koeficientui, išskyrus pieno kiekio perskaičiavimo, nebuvo nustatyta kurio nors fiziologinio, zootechninio ar organizacinio faktoriaus įtaka. Įrodyta, kad dvikartinio melžimo schemai taikant At kontrolės metodą, gali būti naudojami bendri abiem veislėm vakarinio ir rytinio kontrolinio melžimo pieno kiekio perskaičiavimo koeficientai 2,026 ir 1,975, o riebalų ir baltymų kiekio – turi būti lygūs 2.
Trikartinio melžimo atveju visi kontrolinių melžimų produkcijos perskaičiavimo koeficientai tarpusavyje patikimai skyrėsi. Tyrimais nustatyta, kad įtakos tam turėjo penki faktoriai: kontrolinio melžimo laikas (diena, vakaras arba rytas), jo metu primelžto pieno kiekis, karvių amžius laktacijomis ir laktacijos fazė bei laikymo sezonas (tvartinis arba ganyklinis laikotarpis). Dauguma koeficientų priklausė tik nuo kontrolinio melžimo laiko. Didžiausia kitų faktorių įtaka buvo vakaro kontrolinio melžimo koeficientams, o mažiausia – dienos. Nė vienam produktyvumo perskaičiavimo koeficientui nebuvo nustatyta priklausomybė nuo intervalų tarp melžimų.
Raktažodžiai: karvių produktyvumas, kontrolės metodai, melžimo tvarka
 

 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai. 2007. 50. P.

UDK 636.2.084

VARPINIŲ GRŪDINIŲ VEGETACINĖS MASĖS SILOSO FERMENTACIJOS SAVYBĖS IR JŲ MITYBINĖ VERTĖ MELŽIAMOMS KARVĖMS

Jonas Jatkauskas, Vilma Vrotniakienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas:

SANTRAUKA

Tradiciškai pašarui skirti grūdai Lietuvoje yra džiovinami ir prieš šėrimą malami ir/ar traiškomi. Alternatyvus grūdinių kultūrų derliaus dorojimo ir jo saugojimo būdas, konservuojant visą grūdinių augalų vegetacinę masę, leidžia sumažinti pašaro gamybos išlaidas ir lanksčiau organizuoti grūdinių kultūrų derliaus nuėmimą. Šiame bandyme buvo tiriamas cheminio priedo AIV-2000S (AIV) poveikis žieminių kviečių ir vasarinių miežių vegetacinės masės siloso fermentacijos savybėms ir aerobiniam stabilumui bei karvių produktyvumas, šeriant jas miežių vegetacinės masės silosu. Cheminis AIV priedas, tiek žieminių kviečių, tiek vasarinių miežių silose, pagerino cukraus išsaugojimą, sumažino bendrą fermentinių rūgščių kiekį (P<0,01) ir neleido susidaryti sviesto rūgščiai. AIV priedas sumažino amoniakinio N koncentraciją (P<0,01), kas nurodo mažesnę baltymų proteolizę, lyginant su pašaru be priedo. Mitybinių medžiagų nuostoliai buvo mažesni (P<0,01; P<0,025) miežių ir kviečių vegetacinės masės silose, pagamintame su AIV priedu. Melžiamos karvės, šertos miežių vegetacinės masės silosu su AIV priedu, dėl didesnės jo mitybinės vertės ir geresnio ėdimo, lyginant su tuo pačiu silosu be priedo, buvo produktyvesnės.
Raktažodžiai: varpinių grūdinių vegetacinė masė, priedai, silosas fermentacija, karvės
 

 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai. 2007. 50. P.

UDK 636.2.084.637.5

PENIMŲ BULIUKŲ ŠĖRIMO CUKRINIŲ RUNKELIŲ GRIEŽINIŲ SILOSU POVEIKIS JŲ AUGIMUI, MĖSOS PRODUKCIJAI IR KOKYBEI

Petras Bendikas, Virginijus Uchockis, Vytautas Tarvydas, Saulius Bliznikas

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas:

Gauta 2007-11-05; priimta spausdinti 2007-12-21

SANTRAUKA

Bandymas atliktas Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute su dviem analogiškomis Lietuvos juodmargių veislės penimų buliukų grupėmis, po 8 gyvulius kiekvienoje. Kontrolinės grupės buliukai gavo po 1,0 kg šieno, varpinių žolių ir kukurūzų siloso – iki soties, kvietinių ir miežinių miltų (1:1) mišinio – po 3,0 kg. Tiriamosios grupės gyvūnai vietoje žolių ir kukurūzų siloso iki soties gavo cukrinių runkelių griežinių siloso, o šieno ir miltų – tiek pat, kaip ir kontrolinės grupės gyvūnai. Be to, abiejų grupių buliukams papildomai su miltais duota po 0,1 kg gyvuliui per dieną mineralinio vitamininio papildo. Tyrimais nustatyta, kad cukrinių runkelių griežinių silosas, pagamintas kaupe, buvo geros kokybės. Jame vyravo pieno rūgštis, kuri sudarė 57,5 g/kg SM bendro rūgščių kiekio, sausųjų medžiagų virškinamumas in vitro buvo 90,5%. Minėto siloso SM apykaitos energijos buvo 11,12 MJ/kg, žalių baltymų – 116,3 g/kg. Penimi buliukai, racione gavę cukrinių runkelių griežinių siloso, per parą priaugo po 1440 g arba 33,9% daugiau (P < 0,001) negu buliukai, šerti varpinių žolių ir kukurūzų silosu. Tiriamųjų buliukų, gavusių cukrinių runkelių griežinių siloso, skerdenos svoris ir išeiga bei vidaus riebalų svoris ir išeiga buvo didesni (P < 0,01 – P < 0,025) negu kontrolinių buliukų. Nustatyta tiriamųjų buliukų mėsos ir ilgiausiojo nugaros raumens cheminės sudėties gerėjimo tendencija. Kiti mėsos kokybės rodikliai abiejose grupėse buvo panašūs. Buliukų mėsa atitiko aukštos kokybės reikalavimus. Penimiems buliukams racione vietoje žolių ir kukurūzų siloso duodant silosuotų cukrinių runkelių griežinių, sušerti pašarai vienai tonai prieaugio gauti kainavo 35,2% mažiau.
Raktažodžiai: cukrinių runkelių griežinių silosas, augimas, mėsos produkcija ir kokybė
 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai. 2007. 50. P.

UDK 636.5.085.637.4

NATŪRALAUS ANTIOKSIDANTO KAROTINOIDO LIKOPENO ĮTAKA VIŠTŲ KIAUŠINIŲ MORFOLOGINIAMS RODIKLIAMS

Vytautas Sirvydis, Rasa Bobinienė, Diana Gudavičiūtė, Inga Kepalienė, Ramunė Čepulienė, Vytautas Semaška, Danius Vencius

Vilniaus pedagoginis universitetas,
Studentų g. 39, Vilnius LT-08106, tel./faks. 275-70-95, el. paštas:

Gauta 2007-11-20; priimta spausdinti 2007-12-21

SANTRAUKA

Tyrimai su 33 ir 48 savaičių vištomis dedeklėmis atlikti Vilniaus pedagoginio universiteto Biologinės įvairovės ir technologijų laboratorijoje ir AB "Vievio paukštynas".
Bandymo tikslas – nustatyti nerafinuoto palmių aliejaus su augalinio antioksidanto karotinoido likopeno priedu įtaka vištų dedeklių kiaušinių morfologiniams rodikliams.
Nustatyta, kad dėl 50% nerafinuoto rapsų aliejaus (dozė – 1 t lesalų/0,45 kg aliejaus) su 50% nerafinuoto palmių aliejaus, kuriame 10% sudarė likopenas, priedo vištų kiaušinių lesaluose padidėjo kiaušinių masė, trynio ir baltymo masė, kiaušinių lukšto storis (P<0,05). Dėl šio priedo buvo nustatytas didesnis sausųjų medžiagų kiekis tiek kiaušinių trynyje, tiek ir baltyme P<0,05, o taip pat didesnis trynio kiaušinio spalvinis indeksas (P<0,05).
Kiaušiniai, praturtinti likopeno priedu, galėtų būti priskiriami funkcionaliam maistui.
Raktažodžiai: vištos dedeklės, kiaušiniai, antioksidantas, likopenas, kiaušinių morfologiniai rodikliai, funkcionalus maistas
 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2007. 50. P.

UDK 636.4.083

PARŠELIŲ–ŽINDUKLIŲ AUGINIMO SĄLYGŲ ĮTAKA TOLIMESNIAM JŲ AUGIMO INTENSYVUMUI

Remigijus Juška, Violeta Juškienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas:

Gauta 2007-10-01; priimta spausdinti 2007-12-217-03

SANTRAUKA

Siekiant nustatyti paršelių-žinduklių auginimo sąlygų įtaką tolimesniam jų augimo intensyvumui Radviliškio rajono Skėmių žemės ūkio bendrovės kiaulių fermoje 2006-2007 m. atlikti tyrimai su paršeliais mišrūnais [(LBxADB)xADB] nuo 2 mėn. amžiaus iki penėjimo pabaigos. Tam tikslui buvo suformuotos 2 grupės. Viena grupė suformuota iš paršelių, gimusių ir iki nujunkymo (2 mėnesių amžiaus) augintų tvarte, kita – iš paršelių, augintų lauke. Abiejų grupių paršeliai toliau buvo auginti tvarte: iki 4 mėnesių amžiaus - kreikiamuose garduose vienai kiaulei skiriant 1,16 m2 gardo ploto, nuo 4 mėnesių amžiaus iki penėjimo pabaigos - garduose be kraiko, vienai kiaulei skiriant 1,34 m2 gardo ploto. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2 iki 4 mėnesių amžiaus abiejų grupių kiaulės pagal augimo intensyvumą skyrėsi nežymiai. Tačiau antroje auginimo pusėje nuo 4 mėnesių amžiaus iki penėjimo pabaigos kiaulės, gimusios ir iki nujunkymo augintos lauke, per parą vidutiniškai priaugo 0,09 kg (P=0,018), o per visą penėjimo laikotarpį nuo nujunkymo iki penėjimo pabaigos - 0,055 kg (P=0,038) daugiau nei gimusios ir iki nujunkymo augintos tvarte.
Analizuojant koreliacinį ryšį tarp nujunkomų paršelių svorio ir tolimesnio jų augimo intensyvumo nustatyta, kad gimusių ir iki 2 mėnesių amžiaus augintų tvarte paršelių svoris nujunkymo metu neturėjo įtakos tolimesniam jų augimui, tačiau kitos grupės kiaulių, gimusių ir iki 2 mėnesių amžiaus augintų lauke, paršelių svoris nujunkymo metu teigiamai įtakojo tolimesnį jų augimo intensyvumą tiek 2 - 4 mėn. amžiuje (r=0,55, P=0,024) tiek per visą auginimo laikotarpį (r=0,47, P=0,056).
Raktažodžiai: paršeliai, kiaulės, augimas, auginimo sąlygos