ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2009. 54. P. 20-31

UDK 636.1.082

NAUJŲ LINIJŲ KŪRIMO PROCESO ĮTAKA ŽEMAITUKŲ POPULIACIJOS GENOTIPUI

Valė Macijauskienė, Virginija Jatkauskienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas zemaitukai@lgi.lt

SANTRAUKA

LVA Gyvulininkystės institute pagal 2000 m. patvirtintą metodiką yra kuriamos naujos žemaitukų veislės eržilų linijos ir atliekami kraujo grupių bei baltymų polimorfizmo tyrimai, siekiant objektyviai nustatyti, kiek ir kokios įtakos skirtingų veislių kraujo įliejimas daro žemaitukų veislės unikalumui. Buvo ištirti 200 grynaveislių žemaitukų ir 37 kuriamų linijų palikuonių kraujo mėginiai. Tyrimais nustatyta, kad iš trijų naujai kuriamų naujų linijų grynaveisliams žemaitukams artimi Saturno linijos palikuonys (r=0,6007). Genetinė distancija tarp grynaveislių ir Torgel linijos žemaitukų taip pat nėra didelė (r=0,5565). Labiausiai nuo žemaitukų nutolę yra arabiškų linijų palikuonys (r=0,3628). Kuriamas linijas palyginus tarpusavyje nustatyta, kad Torgel ir arabų linijos yra artimiausios (r=0,5298), o Saturno ir arabų – tolimiausios (r=0,2037). Saturno ir Torgel linijų genetinis panašumas lygus 0,3615. Saturno linijos ir stambiųjų žemaitukų genetinis panašumas tesiekia 0,2283. Tai reiškia, kad šiame linijos kūrimo etape Saturno linijos palikuonys jau yra 2,6 karto artimesni grynaveisliams senojo tipo žemaitukams, nei stambiesiems žemaitukams, nors linijos pradininkas buvo stambusis žemaitukas. Pagal šiame darbe ištirtus kraujo grupių ir kraujo baltymų alelių dažnius nustatyta, kad grynaveisliams žemaitukams labiausiai artimi Saturno linijos palikuonys.
Raktažodžiai: žemaitukai, linijos, genetinis panašumas, palyginimas
Visas tekstas
 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2009. 54. P. 32-41

UDK 636.2.082

LIETUVOJE AUGINAMŲ MĖSINIŲ GALVIJŲ VEISLIŲ MIŠRŪNŲ KRAUJO GRUPIŲ GENETINĖ ANALIZĖ

Rasa Nainienė, Virginija Jatkauskienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas rasa@lgi.lt

SANTRAUKA

LVA Gyvulininkystės instituto Gyvūnų kilmės patikrinimo laboratorijoje ištirti 41 mėsinių veis-lių buliaus ir 641 jų palikuonio eritrocitų antigeniniai faktoriai. Tirti mėsinių limuzinų, šarolė, herefordų, simentalų bei angusų galvijų veislių palikuonys, gauti Lietuvos juodmarges bei Lietuvos žaląsias karves sėklinant minėtų veislių bulių sperma. Mėsinių mišrūnų kraujo grupių genetinė analizė atlikta trijose genetinėse sistemose: EAA, EAB ir EAS, apskaičiuojant kiekvienos mėsinių mišrūnų grupės genetinių sistemų alelių dažnius. Didžiausi skirtumai tarp skirtingų veislių bulių mėsinių mišrūnų nustatyti pagal genetinės sistemos EAB alelių struktūrą. Nustatyta, kad alelis H'H''U''U būdingas mėsiniams grynaveisliams galvijams ir mėsinių galvijų mišrūnams, tačiau jo nerasta pieninių veislių galvijuose. Alelis QD'G'' buvo būdingas tik grynaveisliams limuzinų veislės mėsiniams galvijams ir perduodamas jų mišrūnams, tuo tarpu alelis Y2D'I' būdingas tik herefordų veislės grynaveisliams galvijams ir perduodamas jų mišrūnams.
Raktažodžiai: mėsiniai mišrūnai, aleliai, alelių dažnis
Visas tekstas
 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2009. 54. P. 42-50

UDK 636.5.082

SENŲJŲ VEISLIŲ VIŠTŲ BIOĮVAIROVĖ LIETUVOJE

Sigitas Janušonis, Robertas Juodka, Audra Benediktavičiūtė–Kiškienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas lgi@lgi.lt

SANTRAUKA

Genetinių išteklių bei bioįvairovės susiaurėjimas pasaulyje yra opi ir spręstina problema. Daugelis šalių turi susikūrusios savo senųjų paukščių veislių išsaugojimo bei panaudojimo įvairesnei produkcijai gauti programas.
Lietuvoje tik viena Lietuvos vištinių žąsų veislė yra įtraukta į FAO (Tarptautinės maisto ir žemės ūkio organizacijos) įsteigtą Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką ir į saugotinų pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą. Tačiau dar yra ir kitų paukščių rūšių , kurias lietuviai nuo seno augino, veisė, atsižvelgdami į vartojimo poreikius.
Darbo tikslas buvo inventorizuoti dar išlikusiais senąsias naminių vištų veisles, remiantis senais naminių paukščių veislių aprašymais, kūno matavimais, žmonių pasakojimais.
Darbo metu surinkti duomenys parodė, kad Lietuvos gyventojai daugiausia laiko (apie 76 %) aukšto produktyvumo hibridinius paukščius (pramoninius hibridus). Vietiniai paukščiai sudaro apie 24 %. Pagal paukščių plunksnų spalvą, apsiplunksnavimo greitį, svorio dinamiką, kūno matavimus, įvertinti paukščių pulkai buvo suskirstyti į 3 tipus: dekoratyvinius, širminius (labiau dėslusis tipas), smilgines (labiau mėsinis tipas).
Iš vietinių vištų labiausiai paplitusios stambesnio tipo smilginės vištos – jos sudaro 23,8 % bendro vištų skaičiaus. Dėslesnės, bet smulkesnės širminės vištos sudaro apie 5 %.
Raktažodžiai: genetiniai ištekliai, senosios veislės, vištos, eksterjeras, produktyvumas
Visas tekstas

ISSN 1392–6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai. 2009. 54. P. 51-61

UDK 636.2.084

HIDROLIZUOTŲ ALAUS MIELIŲ ĮTAKA AZOTINIŲ MEDŽIAGŲ IR ANGLIAVANDENIŲ FERMENTACIJAI KARVIŲ DIDŽIAJAME PRIESKRANDYJE IR JŲ PRODUKTYVUMUI

Vytautas Tarvydas, Virginijus Uchockis, Saulius Bliznikas, Petras Bendikas

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT–82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas lgi@lgi.lt

SANTRAUKA

Hidrolizuotų alaus mielių produktai skatina melžiamų karvių prieskrandžių mikrofloros augimą, ją stabilizuoja, apsaugo nuo virškinamojo trakto sutrikimų, stiprina imunitetą, padidina pieno gamybą. Darbo tikslas buvo ištirti hidrolizuotų alaus mielių poveikį azotinių medžiagų ir angliavandenių fermentacijai šviežiapienių karvių didžiajame prieskrandyje, jų produktyvumui ir pieno kokybei, taikant silosinį šėrimo tipą. Bandymas atliktas LVA Gyvulininkystės instituto Bandymų skyriuje su Lietuvos juodmargių veislės melžiamomis karvėmis. Bandymui buvo su-darytos dvi analoginės pagal amžių, produktyvumą ir apsiveršiavimo laiką karvių grupės, po 7 gyvulius kiekvienoje. Bandymą sudarė du laikotarpiai: paruošiamasis – 25 d., ir tiriamasis – 70 d. Kontrolinės ir tiriamosios grupių karvės gavo vienodos sudėties davinius iš ūkyje išaugintų ir paruoštų pašarų. Tiriamuoju laikotarpiu vienai tiriamosios grupės karvei papildomai skirta hidrolizuotų alaus mielių su užpildu, po 200 gramų per dieną. Granuliuotas hidrolizuotų alaus mielių produktas ProgutTM su užpildu (1:10) bandymui buvo gautas iš SIA BALTIC FEED. Ban-dymo metu buvo atliekami pašarų ėdamumo ir cheminės sudėties, karvių didžiojo prieskrandžio (Rumen) turinio, pieno primilžio ir kokybės tyrimai. Pašarų ėdamumo tyrimai parodė, kad hidrolizuotų alaus mielių produkto, sumaišyto su užpildu (1:10), priedas prie pašarų davinio (200 g/d.) skatino karvių apetitą, dėl to pagerėjo pašarų ėdamumas. Gavusios šį priedą, apėmingų pašarų (šieno, įvairių rūšių siloso) karvės suėdė 5,2-4,7 % daugiau. Pastebėta tendencija, kad abiejų grupių karvių didžiojo prieskrandžio turinyje tiriamuoju laikotarpiu, sumažėjo infuzorijų skaičius: lyginant su paruošiamuoju laikotarpiu kontrolinės grupės karvių turinyje šių pirmuonių skaičius sumažėjo vidutiniškai 26,6 %, tiriamosios - 29,2 %. Tiriamosios grupės karvių prie-skrandžiuose bendro azoto kiekis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 6,20 % ir pakilo vidutiniškai iki 79,12 mg/100 ml bei 2,01 mg/100 ml viršijo kontrolinės grupės karvių prieskrandžio turinyje esančio azoto kiekį. Amoniako azoto vidutinės išmatuotų kiekių vertės abiejų grupių karvių prieskrandžių turiniuose buvo artimos (atitinkamai 20,45 mg/100 ml kontrolinėje grupėje ir 19,75 mg/100 ml - tiriamojoje grupėje). Panašūs buvo ir abiejų grupių karvių prieskrandžių turinyje nustatytų lakių riebalų rūgščių (LRR) kiekiai. Nustatyta teigiamo poveikio tendencija pieno primilžiui ir jo cheminei sudėčiai. Šio priedo kiekis neturėjo patikimos įtakos karvių didžiajame prieskrandyje vykstančiai azotinių medžiagų ir angliavandenių fermentacijai.
Raktažodžiai: hidrolizuotos alaus mielės, karvių šėrimas, fermentacija didžiajame prie-skrandyje
Visas tekstas

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2009. 54. P. 62-71

UDK 636.2.084

MELŽIAMŲ KARVIŲ, ŠERTŲ VASARINIŲ KVIEČIŲ VEGETACINĖS MASĖS SILOSU SU PIENO RŪGŠTIES BAKTERIJŲ PRIEDU, DIDŽIOJO PRIESKRANDŽIO FERMENTACIJOS RODIKLIAI

Jonas Jatkauskas, Vilma Vrotniakienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r.

SANTRAUKA

LVA Gyvulininkystės institute atliktas bandymas su 10-čia Lietuvos juodmargių veislės melžiamų karvių, siekiant nustatyti vasarinių kviečių vegetacinės masės siloso, pagaminto su pieno rūgštį produkuojančių bakterijų mišiniu, įtaką jų didžiojo prieskrandžio fermentacijos rodikliams. Vasarinių kviečių vegetacinė masė, turinti 436 g kg-1 SM ir grūdams esant vaškinėje brandoje, buvo silosuojama ritiniuose. Silosas buvo pagaminta be jokių priedų (C) arba su bakterijų mišinio (Lactobacillus plantarum, Pediococcus acidilactici ir Lactococcus lactis) priedu, įterpiant 5 105 ksv g-1 žalios masės (I). Dešimt melžiamų karvių, suskirstytų į dvi analogines grupes, 92 dienas iki soties buvo šertos silosu, pagamintu su bakterijų mišinio priedu (grupė I) arba įprastai užraugtu silosu (grupė C). Papildomai karvėms buvo sušeriama po 280 g 1 kg pieno kombinuotųjų pašarų.
Karvių, šertų silosu su bakterijų priedu, didžiajame prieskrandyje infuzorijų buvo 15,5 % daugiau (P<0.01) negu šertų silosu be priedų. Inokuliuotas silosas didžiojo prieskrandžio turinio pH padidino 0,13 vieneto (P<0,05), 6,5 % sumažino bendrą lakių riebalų rūgščių kiekį ir 1,36 procentiniais vienetais padidino (P<0,01) propiono rūgšties kiekį. Silosas su bakterijų prie-du turėjo teigiamą įtaką baltymų sintezei didžiajame prieskrandyje, nes baltyminio azoto ir bendro azoto buvo rasta atitinkamai 5,61 ir 3,7 mg 100 ml-1 daugiau, lyginant su karvėmis, šertomis silosu be priedo. Amoniakinio azoto mažiau buvo didžiajame prieskrandyje karvių, šertų silosu su bakterijų priedu. Kraujo tyrimai parodė, kad abiejų grupių karvės buvo sveikos.
Raktažodžiai: silosas, didžiojo prieskrandžio turinys, infuzorijos, lakios riebalų rūgštys, azotas, kraujas
Visas tekstas
 

ISSN 1392–6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2009. 54. P. 72-86

UDK 636.4.084

SKIRTINGŲ ENERGETINIŲ PAŠARINIŲ PRIEDŲ ĮTAKA KIAULIŲ PRODUKTYVUMUI

Raimondas Leikus, Violeta Juškienė, Jūratė Norvilienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos 12 LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas jurnor@freemail.lt

SANTRAUKA

Siekiant ištirti rapsų aliejaus bei glicerolio įtaką kiaulių augimo intensyvumui, pašarų sunaudojimui, mėsos cheminei sudėčiai, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute atlikome trejus bandymus su penimomis kiaulėmis. Į kombinuotuosius pašarus įmaišius 2, 4, 6 ir 8 % rapsų aliejaus, didinant baltymų lygį, pirmoje penėjimo pusėje (iki 60 kg svorio) išryškėjo kiaulių augimo gerėjimo tendencija – per parą jos vidutiniškai priaugo 5,3-9,2 % (P>0,2-0,4) daugiau. Šiuo atveju II penėjimo pusėje (virš 60 kg svorio) kiaulių svorio prieaugių didėjimo tendencija (4,4-5,1 %; P>0,4) pastebėta tik esant pašaruose didesniam (6 ir 8 %) rapsų aliejaus kiekiui. Kombinuotuosiuose pašaruose panaudojus 4 ir 8 % rapsų aliejaus, išlaikant beveik vienodą baltymų lygį, kiaulių augimo intensyvumo pokyčių dėsningumų nenustatyta. Šeriant kiaules kombinuotaisiais pašarais, į kuriuos papildomai buvo įterpta 15 % glicerolio, augimo pagerėjimo tendencija išryškėjo tik I penėjimo pusėje – vidutiniai paros prieaugiai buvo 5,6 % (P>0,4) didesni.
Į kombinuotuosius pašarus įpylus 4, 6 ir 8 % rapsų aliejaus, kiaulės kilogramui prieaugio sunaudojo nuo 2 iki 13 % mažiau pašarų. 2 % rapsų aliejaus kiekis pašarų sunaudojimui 1 kg prieaugio dėsningo poveikio neturėjo. Esant kiaulių pašaruose 8 % rapsų aliejaus, per parą jos suėdė 5,5-17,6 % mažiau pašarų. Kai kiaulių pašarus praturtinome 2, 4 ir 6 % rapsų aliejaus priedu, pašarų sunaudojimo per parą pokyčių dėsningumų nenustatyta. Šeriant kiaules kombinuotaisiais pašarais, turinčiais 15 % glicerolio, pašarų sąnaudos pagerėjo tik I penėjimo pusėje - 1 kg prieaugio kiaulės sunaudojo 2,9 % mažiau pašarų, o per parą jų suėdė 2,8 % daugiau.
Esant pašaruose 8 % rapsų aliejaus arba 15 % glicerolio, kiaulių mėsos cheminė sudėtis mažai tepakito.
Raktažodžiai: rapsų aliejus, glicerolis, kiaulių augimas, pašarų sąnaudos, mėsos cheminė sudėtis
Visas tekstas

ISSN 1392–6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2009. 54. P. 87-98

UDK 636.4.084

PROBIOTIKO ĮTAKA PENIMŲ KIAULIŲ AUGIMO INTENSYVUMUI BEI PAŠARŲ MAISTO MEDŽIAGŲ VIRŠKINAMUMUI

Gintaras Sudikas¹, Violeta Juškienė², Raimondas Leikus², Jurgis Kulpys¹, Andrejus Jerešiūnas¹, Jūratė Norvilienė<sup>2

1</sup>Lietuvos veterinarijos akademija,
Tilžės 18, Kaunas, LT-47181; el. paštas stepufka@gmail.com
²Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas mityba@lgi.lt

SANTRAUKA

Siekdami ištirti probiotiko (Bacillus licheniformis (DSM 5749) - 1,6×109 KSV/g ir Bacillus subtilis (DSM 5750) - 1,6×109 KSV/g) panaudojimo įtaką penimų kiaulių sveikatingumui, augimo intensyvumui, pašarų sunaudojimui bei maisto medžiagų virškinamumui, 2007 m. LVA Gyvulininkystės institute atlikome bandymą su Vokietijos landrasų ir Norvegijos landrasų mišrūnais. Tyrimų duomenimis, geriausi kiaulių augimo rezultatai gauti, kai į kombinuotuosius pašarus buvo įmaišyta 0,06 % probiotiko. Kiaulės per parą vidutiniškai priaugo 7,5-10,7 % (P=0,027-0,096) daugiau negu kontrolinės. Į pašarus įmaišius 0,04 % probiotiko, kiaulių augi-mo intensyvumas mažai tepakito. Kiaules šeriant pašarais su probiotiko priedu, pašarų sąnaudos kilogramui prieaugio sumažėjo 2,6-7,5 %. Kombinuotuosiuose pašaruose panaudojus 0,04 % probiotiko, kiaulės per parą suėdė beveik tiek pat pašarų, kiek ir kontrolinės. Esant pašaruose 0,06 % minėto priedo, kiaulės per parą sunaudojo 3,8-7,9 % daugiau pašarų.
Kiaulių sveikatingumui geresnį poveikį turėjo 0,06 % probiotiko kiekis kombinuotuosiuose pašaruose, – nepasitaikė viduriavimo ir kitų susirgimų bei jų gydymo atvejų.
Šeriant kiaules kombinuotaisiais pašarais su probiotiku, maisto medžiagų virškinamumas iš esmės nepakito.
Raktažodžiai: probiotikas, kiaulių augimas, pašarų sąnaudos, kiaulių sveikatingumas, pašarų virškinamumas
Visas tekstas
 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2009. 54. P. 99-106

UDK 636.5.084

ŽIRNIŲ EFEKTYVUMAS STAMBAUS TIPO KALAKUTŲ „BIG–6“ RACIONUOSE

Sigitas Janušonis, Audra Benediktavičiūtė–Kiškienė, Robertas JUODKA

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r.

SANTRAUKA

Iki 8 savaičių amžiaus kalakučiukai yra jautrūs lesalų kokybei. Todėl labai svarbu žinoti kaip veikia jų produktyvumą skirtingi žirnių kiekiai įvairiame kalakučiukų amžiuje. Mūsų tyrimų tikslas buvo įvertinti žirnių panaudojimą kalakučiukų racionuose ir surasti labiausiai tinkamą jų kiekį kalakučiukų racione iki 20 savaičių amžiaus.
Geriausiai augo kalakučiukai, kurių racione pirmąsias keturias savaites sojų rupiniai buvo pakeisti 15 % žirnių ir sekančiais auginimo laikotarpiais žirnių kiekis buvo didinamas iki 40 % visai nenaudojant sojos rupinių.
Apibendrinus tyrimo išvadas galima rekomenduoti tokius žirnių kiekius racionuose: nuo 0 iki 4 savaičių 15 %, nuo 5 iki 8 savaičių - 20 %, nuo 9 iki 12 savaičių – 30 % ir nuo 13 iki 20 savaičių amžiaus – 40 %, visai nenaudojant sojų rupinių.
Raktažodžiai:, kalakutai, žirniai, sojų rupiniai
Visas tekstas