Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT–82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas pts@lgi.lt

SANTRAUKA

Šių tyrimų tikslas buvo nustatyti cheminio priedo (44 % - skruzdžių rūgštis, 30 % -
skruzdžių rūgšties amonio druska, 9 % - propiono rūgštis, 2 % - benzoinė rūgštis,
15 % - vanduo, spalva - E 150) įtaką vasarinių miežių vegetacinės masės siloso,
pagaminto ritiniuose, kokybei ir šio siloso panaudojimo efektyvumą melžiamų
karvių racione. Silose su cheminio konservanto priedu statistiškai patikimai
pasigamino mažiau pieno ir acto rūgšties, lyginant su įprastai užraugtu. Cheminio
konservanto priedas miežių vegetacinės masės silose sustabdė sviesto rūgšties
fermentaciją. Cheminis priedas 15 % (P<0,01) sumažino siloso SM nuostolius,
o apykaitos energijos koncentraciją pašaro sausojoje medžiagoje padidino 5 %.
Siloso su priedu melžiamos karvės suėdė vidutiniškai per parą 0,7 kg SM daugiau
ir jų koreguoto pieno paros primilžiai buvo 0,9 kg didesni nei karvių, gavusių
silosą, pagamintą be priedų. Tuo pačiu vidutiniškai iš vienos karvės, šertos silosu
su cheminiu priedu buvo gauta daugiau pieno riebalų ir pieno baltymų. Tačiau
karvių produktyvumo rodiklių duomenų skirtumai buvo statistiškai nepatikimi.
Silosas su priedu neturėjo esminės įtakos kitiems melžiamų karvių pieno cheminės
sudėties rodikliams ir pieno technologinėms savybėms.
Raktažodžiai: vasariniai miežiai, silosas, cheminis priedas, fermentacija,
karvių produktyvumas, pieno kokybė

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2010. 55. P. 17-28

UDK 636.2.084.637.5

SKIRTINGU SILOSU IR ŽALIAISIAIS PAŠARAIS ŠERTŲ PENIMŲ BULIUKŲ AUGIMAS, SKERDENŲ BEI MĖSOS KOKYBĖ

Virginijus Uchockis, Petras Bendikas

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT–82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas lgi@lgi.lt

SANTRAUKA

Bandymas atliktas 2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės
institute su dviem analogiškomis Lietuvos juodmargių veislės penimų buliukų
grupėmis, po 7 gyvulius kiekvienoje.
Pirmos grupės buliukai žiemą gavo iki soties kukurūzų siloso ir po 3,0 kg
kombinuotojo pašaro, antros grupės buliukai – iki soties cukrinių runkelių
griežinių siloso ir po 3,0 kg kombinuotojo pašaro. Be to, abiejų grupių buliukai
per dieną dar gavo po 1,0 kg šieno. Vasarą visi buliukai gavo iki soties žaliųjų
pašarų ir po 3,0 kg kombinuotojo pašaro. Per visą bandymo laikotarpį (230 d.)
buliukai, žiemą gavę kukurūzų siloso, vasarą – žaliųjų pašarų, per parą priaugo
po 1193 g, o gavę cukrinių runkelių griežinių siloso ir žaliųjų pašarų – po 1140 g
arba nežymiai – 4,4 % mažiau (P > 0,4). Apykaitos energijos sąnaudos kilogramui
prieaugio pastarųjų buliukų buvo 3,9 % didesnės, sušertų pašarų kaina – 2,3 %
mažesnė. Žiemą buliukų šėrimas skirtingu silosu, vasarą – vienodais žaliaisiais
pašarais neturėjo esminės įtakos skerdenos išeigai, jos morfologinei sudėčiai,
skerdenos ir mėsos kokybei.
Raktažodžiai: silosas, žalieji pašarai, penimi buliukai, augimas, skerdenų ir
mėsos kokybė

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2010. 55. P. 28-40

UDK 636.4.084.637.5

Baltymingų pašarų efektyvumas penimų kiaulių mityboje

Jūratė Norvilienė3, Violeta Juškienė, Raimondas Leikus, Remigijus Juška

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. p. violeta@lgi.lt

SANTRAUKA

Siekiant ištirti baltymingų pašarų panaudojimo įtaką kiaulių augimo intensyvumui,
pašarų sunaudojimui, skerdenos, mėsos bei lašinių kokybei, Lietuvos veterinarijos
akademijos Gyvulininkystės institute atlikome bandymą. Tam tikslui analogų
principu buvo sudarytos trys kiaulių grupės po 12 gyvulių kiekvienoje. Kontrolinės
grupės kiaulės gavo kombinuotuosius pašarus, kuriuose pagrindinis baltymų
šaltinis buvo sojų ir saulėgrąžų rupiniai. Antros ir trečios tiriamųjų grupių kiaulių
pašaruose sojų bei saulėgrąžų rupinius atitinkamai pakeitėme pašarinių pupų bei
saldžiųjų lubinų miltais, kurie sudarė atitinkamai 20-25 % ir 15-20 %.
Tyrimų duomenimis, į kombinuotuosius pašarus vietoj sojų ir saulėgrąžų
rupinių įmaišius I penėjimo pusėje (iki 60 kg svorio) 20 % pupų bei 15 % lubinų,
o II (virš 60 kg svorio) – 25 % pupų ir 20 % lubinų miltų, kiaulių augimas ir
pašarų sąnaudos iš esmės nepakito. Šeriant kiaules pašarais su ankštinių sėklų
miltais, skerdenos kokybės, mėsos ir lašinių cheminių bei fizinių rodiklių pokyčių
dėsningumų nenustatyta, tik lubinų miltai 18,4 % (P<0,05) sumažino mėsos spalvos intensyvumą bei šiuo atveju pastebėta polinesočiųjų linolo ir linoleno
rūgščių padaugėjimo lašiniuose tendencija (P>0,1); o esant pašaruose pupų miltų
- 5,7-8,2 mm (P<0,05) sumažėjo lašinių storis.
Raktažodžiai: sojų rupiniai, lubinai, pupos, kiaulių augimas, kiaulienos
kokybė

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2010. 55. P. 41-58

UDK 636.4.084

FERMENTŲ POVEIKIS KIAULIENOS KOKYBEI IR BIOLOGINEI VERTEI

Raimondas Leikus, Jūratė Norvilienė, Violeta Juškienė

Lietuvos veterinarijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos 12 LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas mityba@lgi.lt

SANTRAUKA

Siekiant ištirti didesnių multienziminės kompozicijos, sudarytos iš ksilanazės
– 1800 U/g, β–gliukanazės – 700 U/g, α–amilazės – 70 U/g, proteazės – 0,8
U/g, kiekių įtaką kiaulienos biologinei vertei ir kokybei, šeriant jas racionais su
kvietrugiais, 2004-2005 m. LVA Gyvulininkystės institute atlikome du bandymus
su penimomis kiaulėmis.
Tyrimų duomenimis, į kombinuotuosius pašarus su 60-70 % kvietrugių
įmaišius skirtingus multienziminės kompozicijos priedus, kiaulių mėsos ir lašinių
cheminiams bei fiziniams rodikliams neigiamos įtakos nenustatyta, tik esant
didesniam jos kiekiui, pastebima mėsos vandens rišlumo ir spalvos intensyvumo
mažėjimo tendencija. Kai multienziminė kompozicija pašaruose sudarė 0,075, 0,1
ir 0,125 %, kiaulių mėsos vandens rišlumas sumažėjo atitinkamai 3,82 (P>0,2),
4,92 (P<0,001) ir 4,95 % (P<0,001), o spalvos intensyvumas – atitinkamai -23,8
(P>0,1), 15,7 (P>0,2), ir 25,3 % (P<0,025).
Kombinuotuosiuose pašaruose su kvietrugiais panaudojus multienziminę
kompoziciją, kiaulių tarpraumeninių riebalų sudėtis mažai pakito. Esant 0,035-
0,05 % kompozicijos priedui, tarpraumeniniuose riebaluose atitinkamai 0,14
(P<0,01-0,05) ir 0,68-1,46 % (P<0,025-0,05) padidėjo sočiųjų miristino ir
palmitino rūgščių kiekiai. Esant 0,075 % kompozicijos priedui tarpraumeniniuose
riebaluose 0,34 % (P<0,025) padaugėjo polinesočiosios dokozoheksaeno
rūgšties.
Šeriant kiaules pašarais su kvietrugiais, į kuriuos buvo įmaišyta multienziminės
kompozicijos, lašinių sudėtis mažai pakito, tik jos 0,05 % priedas 0,18 %
(P<0,005) padidino sočiosios miristino rūgšties kiekį, o 0,125 % priedas 2,49 %
(0,1>P>0,05) padidino sočiosios stearino rūgšties bei atitinkamai 2,35 (P<0,025)
ir 0,26 % (0,1>P>0,05) sumažino mononesočiųjų oleino ir palmitoleino rūgščių
kiekius.
Raktažodžiai: kvietrugiai, multienziminė kompozicija, mėsos kokybė, lašinių
kokybė, mėsos cheminė sudėtis, riebalų rūgštys

ISSN 1392–6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai. 2010. 55. P. 59-68

UDK 636.2.082

Spermos fi ziologinių rodiklių skirtumų atskiruose to paties eržilo ejakuliatuose tyrimas

Vidmantas Pileckas, Algirdas Urbšys, Jonas Kutra, Artūras Šiukščius

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT–82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas vidmantas@lgi.lt

SANTRAUKA

Darbo tikslas – nustatyti, skirtingų to paties eržilo ejakuliatų spermos fiziologinių
rodiklių skirtumus šviežioje ir atšildytoje spermoje.
Iš eržilo Kauko kas 7 dienas buvo imama sperma bei atliekamas šviežios ir
kriokonservuotos spermos pagrindinių fiziologinių parametrų vertinimas. Vidutinis
spermatozoidų judrumas šviežioje spermoje buvo 55±3,65 %. Nepriklausomai
nuo kitų spermos rodiklių, spermos pH ejakuliatuose išliko stabilus – 7,25±0,04.
Vidutiniškai iš vieno ejakuliato kriokonservavimui buvo paruošta ir užšaldyta
156±31,1 šiaudeliai su eržilo sperma.
Šviežios spermos morfologiniai rodikliai svyravo gana plačiose ribose.
Sveikų spermatozoidų skaičius ejakuliate sudarė nuo 44 iki 70 %. Dažniausiai
buvo sutinkama uodegėlių patologija – 16,0±2,27 %. Spermatozoidų su galvučių
patologija viename iš ejakuliatų buvo 12 %, tai yra, jų skaičius daugiau kaip
du kartus viršijo bendrą vidurkį. Su kaklelio patologija buvo 3,2±0,87 %
spermatozoidų.
Kriokonservavimas didesnės įtakos spermos morfologiniams rodikliams
neturėjo: sveikų spermatozoidų sumažėjo, tačiau nežymiai – nuo 60,0±3,97
šviežioje spermoje iki 51,7±3,07 % (P<0,05) – užšaldytoje. Spermatozoidų
judrumas atskiruose šiaudeliuose, užšaldžius to paties eržilo spermą, ženkliai
svyruoja: pirmame ejakuliate nuo 5,9 iki 8,7 (vidurkis – 7,8±0,93 %; P>0,5),
antrame – 9,1-16,7 (11,8±2,47 %), trečiame – 18,7-24,5 (21,7±1,68 %),
ketvirtame – 10,3-13,1 (11,4±0,87 %), penktame – 7,4-17,9 (12,3±3,06 %),
šeštame – 20-23, 3% (21,9±0,98 %).
Iš vieno ejakuliato paruoštų šiaudelių su sperma skaičius priklauso nuo
spermatozoidų koncentracijos ir tūrio. Atšildytos spermos kokybiniai rodikliai
svyruoja kaip atskiruose ejakuliatuose, taip ir to paties ejakuliato atskiruose
šiaudeliuose. Todėl negalima apsiriboti spermos kokybiniais įverčiais viename
atšildytame šiaudelyje ir taikyti juos visai užšaldytos spermos partijai.
Raktažodžiai : eržilas, sperma, ejakuliatas, kokybė

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2010. 55. P. 69-81

UDK 636.082

At metodu kontroliuojamų karvių produktyvumo apskaičiavimo koeficientų optimi zavimo Tyrimai

Danguolė Urbšienė, Algirdas Urbšys

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas danguole@lgi.lt

SANTRAUKA

Straipsnyje aptariami 2003-2007 metais Lietuvoje vykdyti kontroliuojamų karvių
produktyvumo apskaitos iš vieno kontrolinio melžimo duomenų optimizavimo
tyrimai.
2003-2004 metais tiriant dvikartinio melžimo atvejį, nė vienam produkcijos
perskaičiavimo koeficientui (išskyrus pieno kiekio – KM) nebuvo nustatyta
patikima kurio nors fiziologinio, zootechninio ar organizacinio faktoriaus įtaka.
Dvikartinio melžimo schemai, taikant At kontrolės metodą, pasiūlyta laikinai
naudoti abiem veislėm bendrus vakarinio ir rytinio kontrolinio melžimo pieno
kiekio perskaičiavimo koeficientus, o riebalų ir baltymų kiekio – lygius 2.
2005-2006 metais pakankamai tiksliai buvo nustatyti produkcijos
perskaičiavimo koeficientai, taikomi ir rytiniam, ir vakariniam melžimui, – abiem
atvejais paklaidos neviršijo 1 kg arba 5 %. Praktiniu požiūriu labai svarbu, kad
buvo nustatyta daugumos koeficientų funkcinė priklausomybė nuo laiko intervalų
tarp melžimų.
2007 metais patikslintos vidutinės koeficientų reikšmės, bei jų funkcinė
priklausomybė nuo intervalo tarp kontrolinio ir prieš tai buvusio melžimo,
labai pagerino laktacijos kreivės, skaičiuojamos iš vakaro melžimo duomenų,
aproksimavimo kokybę. Nustatyti nauji funkciniai pataisos daugikliai leido
ištiesinti absoliučios paklaidos priklausomybę nuo laktacijos stadijos.
Bendra 2003-2007 metais atliktų tyrimų analizė įrodė, kad kiekvienąsyk
tikslinant At metodu kontroliuojamų karvių produkcijos perskaičiavimo
koeficientus, buvo gaunami vis tikslesni rezultatai.
Raktažodžiai: karvių produktyvumas, produktyvumo kontrolės metodai,
melžimo tvarka
 

ISSN 1392–6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2010. 55. P. 82-95

UDK 636.2.084

SĖKLINIMO TECHNOLOGIJOS AVININKYSTĖJE

Rasa Nainienė, Artūras Šiukščius, Birutė Zapasnikienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas,
R. Žebenkos g. 12, LT–82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas rasa@lgi.lt

SANTRAUKA

Reprodukcinės biotechnologijos gyvulininkystėje naudojamos siekiant užtikrinti
efektyvius gyvūnų vaisos rezultatus, gauti kuo daugiau palikuonių iš genetiniu
požiūriu vertingiausių gyvūnų, pagreitinti selekcijos procesą, vykdyti tarptautinę
prekybą, saugoti genetinius išteklius. Sėklinimo technologijos sukurtos jau daugiau
nei prieš šešiasdešimt metų. Jos labai plačiai naudojamos pieninės galvijininkystės
veisimo programose, o jų poveikis produktyvumo didėjimui milžiniškas. Tačiau
avininkystėje sėklinimo technologijos nėra plačiai naudojamos.
Apžvelgiamos sėklinimo šviežia, atvėsinta, kriokonservuota sperma
technologijos, jų privalumai ir trūkumai, panaudojimas kitų šalių avininkystėje,
galimybės reguliuoti palikuonių lytį sėklinant sperma, suskirstyta į frakcijas
pagal lytines chromosomas. Nagrinėjama įvairių faktorių įtaka apsivaisinimo
rezultatams, aptariami naujausių mokslinių tyrimų rezultatai. Apžvelgiami
sėklinimo į gimdos kaklelį, per gimdos kaklelį į gimdą, chirurginiai, laparoskopiniai
metodai.
Raktažodžiai: spermatozoidai, trumpalaikis išsaugojimas, kriokonservavimas,
sėklinimas į gimdos kaklelį, laparoskopinis sėklinimas