Liepos 6-8 d. tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis "Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje" jau devintą kartą sugrąžino į praėjusių amžių ir tūkstantmečių praeitį. Mindaugo karūnavimo dienai paminėti skirta šventė dar kartą priminė Kernavės, kadaise buvusios svarbiu šalies politiniu, ekonominiu ir kultūriniu centru, istoriją. Net ir lietus neišbaidė atkakliausių lankytojų.
   Gyvoji archeologija - tai unikali galimybė susipažinti su archeologinių tyrinėjimų rezultatais ir kartu pasinerti į praeities epochų ir kultūrų gyvenseną. Tai puiki proga susipažinti su proistorės ir viduramžių amatais, patiems išbandyti archajiškas gamybos technologijas, pasivaržyti senovinėse rungtyse.
   Festivalio metu buvo galima sutikti nuolatinius ištikimuosius dalyvius, kurie mielai parodė ir papasakojo kaip senovėje buvo gaminami titnaginiai, kauliniai bei geležiniai įrankiai, audžiamos ir pinamos juostos, pamokė svečius nulipdyti ir nužiesti puodą bei nusikalti monetą. Aktyviausiems ir smalsiausiems mažiesiems lankytojams taip pat neteko nuobodžiauti – jų laukė išradingos rungtys ir dar neišbandyti senoviniai žaidimai.
   Kaip ir kasmet, renginio organizatoriai (Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Valdišis ir Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas) nustebino naujais įspūdžiais. Šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas viduramžių miesto kultūros pristatymui. Lankytojai galėjo stebėti kaip negailestingi budeliai, naudodami to meto kankinimo įrankius, baudė prasikaltusius miestiečius ar net kirsdino jiems galvas, kai kurie ir patys išbandė tą pojūtį.
   Festivalio lankytojai pamatė ir dar nedemonstruotus amatus: druskos garinimą, dūdmaišių ir kaulinių muzikos instrumentų bei žibintų gamybą, drevinę bitininkystę, šiaurės vakarų slavų (lusizi), latgalių genčių bei karingųjų švedų vikingų kiemus.
   Šventės svečiai galėjo išvysti ir archajiškų veislių gyvulius, kurių rūšys yra išsaugotos iki šių dienų Baisogaloje (Radviliškio r.) įsikūrusiame Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute: kadaise Lietuvos etninėse žemėse augintus paršiukus, retas šiurkščiavilnes avis, lietuvišką žemaituką. Dalyvavo trys šio instituto mokslininkės: dr. Ina Skurdenienė, dr. Rūta Šveistienė ir dr. Violeta Razmaitė. Drąsiausi vaikai galėjo pajodinėti žemaituku.
   Festivalio metu koncertavo archajiškos muzikos atlikėjai: folkloro grupė iš Latvijos "Vilki", ansamblis iš Baltarusijos "Stary Olsa", "Atalyja", "VISI", Rugiaveidė su folkloro grupe "Sedula" (Lietuva).

 LVA Gyvulininkystės instituto ekspozicija - gyvulių gardas

Viduramžių budelis

Gyvulių ekspozicija sulaukė nemažai dėmesio

Senovės lietuvės apdarai

Vietinės veislės paršeliai

Vietinės šiurkščiavilnės avys

Žemaitukas patiko ir vaikams, ir suaugusiems

Latgalių kiemas

Bučių žuvims gaudyti pynimas

Akmeninis muzikos instrumentas (Anglija)

Viduramžių kariai

Riterių palapinė

Indų gamyba iš tošies

Strėlių gamyba

Taip senovėje buvo lydoma geležis

Drevinės bitininkystės ekspozicija

Šarvai

Šokio sūkuryje