|
Spalio 4 – ąją dieną visas pasaulis pažymi Pasaulinę gyvūnų
globos dieną. Ta diena sutampa su šv. Pranciškaus vardadieniu – legendinio
visų gyvų padarų Žemėje globėjas. Europoje gyvūnų globėjų judėjimas
prasidėjo praėjusiame amžiuje. Italijos mieste Florencijoje 1931 metais
įvykusios tarptautinės gyvūnų globos konferencijos metu dalyviai nusprendė
tą dieną švęsti kaip PASAULINĘ GYVŪNŲ GLOBOS DIENĄ. Tą dieną gyvuliai
neskerdžiami, nekraunami, nemedžiojami, su jais neeksperimentuojama (nebent
būtinu atveju), prieglaudų gyvūnai neeutanizuojami, suteikiama poilsio diena
arkliams, cirko ir kitiems darbiniams gyvūnams.
Lietuvoje gyvūnų globos tradicijos turi gilias ištakas: senovėje
Lietuvos žemėse gyvenę žmonės gerbė visus gyvūnus, net ir tuos, kuriuos
medžiodavo. Pagarba gyvybei, atjauta jos kančioms buvo įprastas lietuvio
bruožas.
Lietuvos Gyvūnų globos draugija (LGGD) buvo įkurta Rietave 1873
metais kunigaikščio Mykolo Oginskio iniciatyva. Pirmasis pasaulinis karas
nutraukė šią kilnią veiklą. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, 1992 metais
draugijos veikla buvo atnaujinta ir pirmieji jos įstatai bylojo „Globoti
gyvius, saugant juos nuo blogo elgimosi, skiepijant žmonėse draugiškumą ir
pasitikėjimą jiems, gerinant jų būvį“. Pirmuoju LGGD pirmininku buvo
išrinktas veterinarijos gydytojas, generolas, knygnešys Jonas Jurgis Bulota.
Didelį įnašą į šios draugijos veiklą padarė veterinarijos gydytojas
generolas, archeologas Vladas Nagevičius, aktyviai jos veikloje dalyvavo
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, gamtininkas Tadas Ivanauskas, globėju buvo
Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Po Antrojo pasaulinio karo
LGGD veikla atgaivinta tik 1990 metais Lietuvos veterinarijos profesoriaus
Kazio Vytauto Trainio iniciatyva. Draugijos narių iniciatyva ir pastangomis
parengtas ir patvirtintas Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymas,
pagal Europos Sąjungos direktyvas ruoštos taisyklės, reglamentuojančios
įvairių gyvūnų laikymą, priežiūrą, jų transportavimą, skerdimą ir
eutanaziją. LGGD nuolat rengia akcijas prieš gyvūnų kankinimą, kailinių
žverelių auginimą prabangos tikslams, arklių transportavimą ilgus atstumus
ir t.t. LGGD iniciatyva į Lietuvos veterinarijos akademijos studijų programą
įtrauktas modulis apie gyvūnų gerovę. LGGD yra užmezgusi plačius
tarptautinius ryšius: yra pasaulinės gyvūnų globos draugijos narė,
asocijuota Karališkosios gyvūnų globos draugijos narė. Draugiją globoja ir
remia Anglijos gyvūnų apsaugos draugija „Naturewatch“. Draugijos iniciatyva
parengta mokymo priemonė bendrojo lavinio mokykloms „Žmogus ir gyvūnai“.
Šiuo metu LGGD vienija 15 skyrių įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose.
Gyvūnų globa rūpinasi ir valstybinės institucijos. 2008 metai Lietuvos
Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo LVA profesorių Kazį
Vytautą Trainį ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Šiais metais Lietuvos Gyvūnų globos draugija švenčia savo 135-ąjį
gimtadienį.
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute spalio 2 dieną
buvo minima Gyvūnų globos diena. Nuo pat ankstyvo ryto prie Baisogaloje
esančio Komaro dvaro, kuriame įsikūręs institutas, tvyravo šurmulys, jaunų
žmonių juokas, instituto konferencijų salė buvo sausakimša: rinkosi
mokiniai, studentai, mokytojai, bendruomenės atstovai, žurnalistai, Lietuvos
žemės ūkio rūmų atstovai. Atvyko gamtosaugininkai iš Kuršėnų vaikų globos
namų (direktorius F. Rudzinskas), Kėdainių jaunimo mokyklos (direktorė A.
Jociuvienė, jos vadovaujama mokykla šįmet gavo Žaliąją vėliavą), Krakių
Mykalojaus Katkaus gimnazijos (direktorius A.Magyla), Akademijos vidurinės
mokyklos (direktorius L Taugintas), Baisogalos vidurinės mokyklos
direktorius A. Jasiūnas), Šiaulių universiteto studentai.
Dr. Violeta Juškienė, LVA Gyvulininkystės instituto direktorė,
sveikinimo kalboje pažymėjo, kad tai yra istorinis įvykis, nes tiek daug
jaunų žmonių čia dar nėra buvę per visą instituto istoriją. Dr. Ina
Skurdenienė supažindino susirinkusius su Lietuvos gyvūnų globos draugijos
istorija, jos ištakomis, suteikdama žodį pranciškonui broliui Sauliui -
Pauliui Bytautui OFM. Kuklusis vienuolis papasakojo apie Šv. Pranciškaus
Asyžiečio – pašventusio visą savo gyvenimą gyvūnėlių globai – gyvenimo
kelią, pasidžiaugė, matydamas tiek daug aktyvaus jaunimo, dalyvaujančio
aplinkosauginėse veiklose.
LVA profesorius Kazys Vytautas Trainys, pasidabinęs Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos padėkos „Sekime Šv. Pranciškaus pavyzdžiu“
medaliu, gautu 2002 metais už nuopelnus gyvūnų globos darbe, papasakojo apie
gyvūnų gerovę ir jos naujienas. Jo paskaitos susirinko pasiklausyti ir buvę
profesoriaus studentai, šiuo metu dirbantys LVA GI. LVA docentė dr. Albina
Aniulienė ir dabartinis LGGD pirmininkas veterinarijos gydytojas Benas
Arūnas Noreikis, taip pat apdovanoti Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos padėkos „Sekime Šv.Pranciškaus pavyzdžiu“ medaliu,
papasakojo apie savo veiklą, pasidalino mintimis apie situaciją mūsų šalyje.
Brigita Kymantaitė, VšĮ Gyvūnų globos tarnybos „Pifas“ direktorė,
papasakojo apie savo tarnybos veiklą, pažymėjo, kad labai svarbu, jog
jauname amžiuje jau būtu pradėti diegti meilės gyvūnams principai.
Organizuotoje Baisogaloje konferencijoje, skirtoje Gyvūnų globos
dienai paminėti, dr. Vytautas Ribikauskas apžvelgė gyvūnų gerovės mokslo
ištakas ir dabartinę situacija Lietuvoje bei pasaulyje.Daug buvo
diskutuojama apie ypatingą svarbą išsaugoti dar tebesančias, tačiau jau prie
išnykimo ribos atsidūrusias Lietuvoje žemės ūkio paskirties gyvūnų veisles.
O kalbą apie šių veislių išsaugojimą būtina pradėti apie jau Anapilin
išėjusį, institute dirbusį profesorių J.S.Šveistį. Labai šiltą ir išsamų
pranešimą apie profesoriaus veiklą padarė jo mokinė, šiuo metu dirbanti
gyvulininkystės institute prie senųjų kiaulių veislių, dr. Violeta Razmaitė.
Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Valė Macijauskienė, taip
pat profesoriaus J.S.Šveisčio mokinė, Lietuvos Žemaitukų arklių asociacijos
tarybos narė, papasakojo apie žemaitukų veislės arklius – auksinį lietuvių
tautos genofondą, kadaise nešusius Lietuvos Didyjį kunigaikštį Vytautą ir jo
karius į pergalę Žalgirio mūšyje prieš kryžiuočių ordiną. Apie stambiuosius
žemaitukus ir kitus Lietuvoje auginamus arklius, baltnugarius ir šėmus
galvijus papasakojo dr. Rūta Šveistienė, trečioji profesoriaus J.S.Šveisčio
mokinė, privertusi visus konferencijos dalyvius nusišypsoti savo posakiu,
kad „kiekviena lietuvaite tikriausiai norėtų turėti tokius išlenktus
antakius, kokius turi senosios lietuviškosios baltnugarės karvės“.
Apie senąsias lietuviškas avių veisles – vietines šiurkščiavilnes ir
juodgalves – bei ožkų auginimą Lietuvoje ir mokslinius tyrimus įtaigiai
papasakojo mokslininkė dr. Birutė Zapasnikienė, daug nuveikusi ir
gyvulininkystės mokslo populiarinimo srityje.
Dr. Robertas Juodka konferencijos dalyviams apibūdino
paukštininkystės padėtį Lietuvoje, papasakojo apie išlikusią Lietuvos
vietinių žąsų veislę bei ekspedicijos po mūsų šalį, ieškant išlikusių
naminių paukščių veislių, rezultatus, o dr. Violeta Razmaitė padarė įdomų
pranešimą apie Lietuvos senąsias vietines kiaules ir baltąsias senojo
genotipo kiaules.
Būtinumu ateities kartoms išsaugoti retųjų veislių gyvūnus, ko
gero, neabejojama. Jie turėtų būti apsaugoti nuo galimų epidemijų ir kitų
netikėtumų. Tam reikalingos profilaktinės priemonės, gyvūnai ir
kriokonservuota medžiaga turėtų būti saugoma daugiau nei vienoje vietoje.
Apie pastaruosius ir kitus biotechnologijos metodus gyvulininkystėje kalbėjo
dr. Rasa Nainienė.
Konferencijos pabaigoje gimnazijos, vaikų globos namų, mokyklų
aktyviausi gamtosaugininkai buvo apdovanoti „Pegaso“ knygyno čekiais knygoms
bei vadovėliams įsigyti. Klausite, kodėl „Pegaso“, o todėl, kad ,pasak
dabartinių žemaitukų arklių puoselėtojos V. Macijauskienės, „žemaitukai
primena legendinį Pegasą. Jie turi kažką, kas juos pakylėja nuo kasdienybės
ir suteikia paslaptingumo. Tas „kažkas“ nėra vien grožio, jėgos ir ištvermės
harmonija. Žemaitukai – tai lyg atverstas Lietuvos istorijos vadovėlis,
kuriame surašytas mūsų tautos likimas: garbingas, skausmingas,
permainingas...Būtent jie yra tas gyvas, nenutrūkstantis ir būtinas ryšys
tarp praeities, dabarties ir, tikiu, ateities kartų“.
Konferencijos dalyviai, padarę bendrą nuotrauką prie Komaro dvaro, paleido
135 balionus, simbolizuojančius 135-uosius Gyvūnų globos metus Lietuvoje,
kurie nusinešė dalyvių svajones ir linkėjimus ateities kartoms.
Svečiai, pasigerėję rudenėjančiu dvaro parku, aplankę instituto
atnaujintas laboratorijas, išvyko apžiūrėti institute saugomų senųjų žemės
ūkio paskirties gyvūnų veislių.
Ši Gyvūnų globos diena LVA Gyvulininkystės institute parodė, kad
yra labai svarbi švietėjiška veikla, galinti nuo pat jaunų dienų formuoti
atsakingą elgesį su gyvūnais. Tikimės, kad ši graži tradicija turės tąsą ir
ateityje, apjungs bendromis idėjomis ir bendra veikla jaunimą, mokslininkus,
žiniasklaidą, politikus bei bendruomenių atstovus kilniems darbams gyvūnų
labui.
Svarbiausia, kad humaniškas elgesys su gyvūnais būtų kiekvieno
Lietuvos piliečio moralinė nuostata, kad visuomet būtų atsimenamos 5 gyvūnų
laisvės:
Laisvė nejausti alkio ir troškulio.
Laisvė nejausti nepatogumo.
Laisvė nejausti baimės ir nerimo.
Laisvė nejausti skausmo, nebūti sužeistam ir nesirgti.
Laisvė išreikšti normalų elgesį.
Konferencijos programa. |
