Širmas žemaitukas Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjime tarptautiniame festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“

   Kernavė laikoma pirmąja Lietuvos sostine. Šiandien tai miestelis Širvintų rajone, Neries dešiniajame krante, apie 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepą. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
   Svarbiausias Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginys vyko autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus. Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikūrė Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos ir Olandijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie rodė ir papasakojo gausiems lankytojams, kaip anksčiau gaminti titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, lipdyti ir žiesti puodai, garinta druska.
   Festivalio svečiai galėjo patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko, pamatyti Lietuvos gyvąjį aukso genofondą - žemaitukus arklius (tiek vaikai ,tiek suaugę lankytojai galėjo pajodinėti ant unikalaus lietuviško karo žirgo, gyvuojančio nuo VI - VII amžiaus), šiurščiavilnes avis bei Lietuvos vietines kiaules (kiaules "su karoliukais"). Viktorina vaikams apie senąsias lietuviškas gyvuliukų veisles sukėlė milžinišką susidomėjimą, nes toli gražu ne kiekvienas jaunas žmogus galėjo atsakyti įklausimą "kokias žinote lietuviškas naminių gyvuliukų veisles?" Geriausiai atsakę buvo čia pat apdovanoti ženkliukais su žemaituko arklio atvaizdu bei knygutėmis. Akmens amžiaus gyvenvietėje gyvosios archeologijos meistrai, vilkintys rekonstruotais Narvos ir Pamariu kultūrų ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkūrė akmens amžiaus žmonių aplinką.
Pirmą kartą Kernavėje buvo įrengtas neolitinis būstas - pinamos ir molio skiediniu tinkuojamos pertvaros, taisomi gultai, židinyje gaminamas maistas. Čia pat buvo audžiami ir pinami drabužiai, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai. Nepaprastai unikalus vaizdas traukte traukė festivalio lankytojus.
   Gyvosios archeologijos dienos neįsivaizduojamos be ginklų žvangesio ir archajiškos muzikos garsų. Riterių kovose savo narsą demonstravo lietuvių, rusų, lenkų ir baltarusių karybos klubai. Pirmą kartą dalyvavo viduramžių amatų ir karybos klubas iš Baltarusijos "True Varing". Kernavėje taip pat buvo atkurtas viduramžių miesto aikštės gyvenimas. Čia bus galima sutikti klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas ir klajūnus. Aikštėje vyk0 viduramžių teismai, darbavosi budeliai su savo atžalomis, buvo galima dalyvauti įvairiose archajiškose rungtyse.
   Festivalio svečiai turėjo galimybę pabendrauti ir su Pilies kalno prieigose archeologinius tyrinėjimus atliekančiais Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologais, o taip pat tradiciškai išklausyti profesoriaus Alekso Luchtano pasakojimą apie Kernavės archeologinius tyrimus, pradėtus prieš 30 metų.

Nuotraukose užfiksuotos festivalio akimirkos