Fotoreportažas iš renginio
V. Komaro dvaro rūmai Baisogaloje, kuriuose įsikūręs Lietuvos
veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas, rugsėjo 25 dieną pirmą
kartą visuomenei per visą savo gyvavimo istoriją plačiai atvėrė visas savo
duris. Kiekvienam nuotykių ieškotojui ta diena visoje Lietuvoje buvo labai
įsimitina: vyko Europos Sąjungos renginys "Tyrėjų naktis 2009". Lietuvos
didžiausiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose - buvo
atvertos universitetų laboratorijų durys, Baisogaloje besidomintys mokslu
galėjo apsilankyti Gyvulininkystės institute, o Molėtų observatorijoje -
pažvelgti į žvaigždes bei apsilankyti Etnokosmologijos muziejuje.
Prie V. Komaro dvaro rūmų vartų visus svečius pasitiko raiteliai
ant senųjų šlovintųjų lietuvių karo žirgų - žemaitukų. Baisogalos LVA
Gyvulininkystės institute apsilankė daugiau nei 500 žmonių, kurie susipažino
su šioje mokslo institucijoje atliekamais tyrimais, apsilankė Zoohigienos ir
ekologijos skyriuje, Gyvūnų reprodukcijos skyriuje bei modernioje Chemijos
laboratorijoje. Čia mokslininkai jiems parodė kaip atlikti įvarius
mokslinius tyrimus, supažindino su naujausiais pasiekimais ir
perspektyvomis.
Pagrindiniuose dvaro rūmuose vyko piešinių ir rašinių konkursai.
Vaikai piešė ir ant asfalto, aplink dvaro rūmus. Vyko du
piešinių konkursai:
"Gyvulininkystės tyrimai ir poveikis aplinkai" ir "Mokslininko portretas".
Pastarasis paliko daug smagių neišdildomų įspūdžių patiems mokslininkams,
kurie išvydo savo portretus, sukabintus kavinėje "Science cafe". Ryškus
visuotinai pripažintas lyderis buvo Akademijos vidurinės mokyklos antrokas
Darijus Černeckis. Akademijos miestelis Kėdainių rajone nuo seno yra
mokslininkų miestelis, todėl šio miestelio moksleiviai labai aktyviai
dalyvavo visuose rengiamuose konkursuose. Ypač pasižymėjo Akademijos
vidurinės mokyklos antros klasės mokytojos Vitalijos
Strautnikienės moksleiviai, iš nedidelių savo pieštų lietuviškų saugomų
žemės ūkio paskirties gyvūnų (Žemaitukų arklių, kiaulių "su karoliukais",
vietinių šiurkščiavilnių avių, šėmų ir baltnugarių karvių, lietuviškų
skalikų, vietinių vištinių žąsų) piešinukų padarę unikalų vieną darbą, tuo
sužavėdami ne tik plačiąją visuomenę, bet ir daug ko mačiusius mokslininkus.
Daugiausia mokinių iš įvairių Lietuvos mokyklų dalyvavo piešinių konkurse
"Gyvulininkystės tyrimai ir poveikis aplinkai", kur mokiniai piešė ir
kiaulių kompleksus, ir piešinius gyvūnų globos tema, klimato kaitos tema ir
kt. Puikius piešinius atsiuntė Kėdainių rajono Krakių M.Katkaus gimnazijos
auklėtiniai, Tiskūnų Juozo Urbšio pagrindinės mokyklos moksleiviai, gausiai
dalyvavo Baisogalos gimnazistai. Pirmąją vietą užėmė Akademijos vidurinės
mokyklos 7 b klasės mokinės Karolina Česaitė ir Lina Mackevičiūtė, antrąją
vietą - Kuršėnų vaikų globos namų auklėtinė Lina Selenytė, o trečiąją -
Gabrielė Šilinskaitė iš Akademijos vidurinės mokyklos, kurios buvo
apdovanotos vertingomis dovanomis.
Rašinio konkurse "Gyvūnų tyrimai žmonijos naudai" lyderiavo
Baisogalos gimnazijos mokinės Evelina Buivydaitė (pirma vieta) ir Žaneta
Mašniakova (antra vieta). Trečiąją vieta užėmė Skirmantas Diliautas iš
Akademijos vidurinės mokyklos.
Tyrėjų nakties 2009 renginio metu Gyvulininkystės institute vykos
Baisogalos moterų gėlių puokščių paroda "Rudens spalvos", buvo skaitomos
paskaitos "Lietuvos ekologinis sąjūdis: europinis modelis tautinio savitumo
fone"(dr. Ina Skurdenienė, LVA GI), "Kaip "išmatuoti" gyvūnų gerovę" (dr.
Vytautas Ribikauskas, LVA GI), "Etninė kultūra ir tradicijos nūdienoje.
Mokslinis pagrindimas" (dr. Daiva Šeškauskaitė, VU). Taip pat lankytojai
galėjo apsilankyti ir antikvariniame muziejuje "Senojo mokslininko
palikimas", kuriame buvo demonstruojama sena mokslinė įranga, pasiklausyti
įdomių dr. Vytauto Ribikausko pasakojimų apie tos įrangos panaudojimą.
Po paskaitų lankytojai buvo kviečiami padegustuoti įvairių
patiekalų iš Baisogaloje esančio LVA GI bandymų ūkio varškės, pieno, mėsos,
atsigerti kriušono iš šiame krašte išauginto milžiniško moliūgo. Viso
renginio metu Filmotekoje buvo galima pamatyti lietuviško žirgo kiną: 2009
metais sukurtus filmus "Su užspausta žirgo žyme", "Žemaitukai", "Hipika -
405 metų kelias namo", taip pat ir kitų projekto "Tyrėjų naktis 2009"
partnerių filmus - "Samangyviai", "Lėtūnai", "Planktono vėžiagyviai" ir kt.
Dvaro parke buvo amatų diena: žmonės galėjo velti iš vilnos,
nukirptos nuo čia pat demonstruojamų vietinių šiurkščiavilnių avių,
pasigaminti įvairių sagių, karolių. Galėjo rišti tautines juostas,
pajodinėti nuostabiais žemaitukų veislės žirgais.
Pavakary daugiausia lankytojų sukvietė bardai į savo koncertą "Ko nerimsti
žmogau it paukštis": Albinas Sautkauskas, Rytas Germanavičius, Darius
Leveckis ir Daiva Meškauskaitė. Nuoširdžios, ilgesingai jautriai skambančios
ypatingame jaukiame dvaro parke dainos suvirpino ne vieną jauną sielą.
Publika susižavėjusi dar ilgai nepaleido dainininkų nuo scenos.
Šios tyrėjų nakties 2009 kulminacija buvo įvairių mokyklų parodyti
vaidinimai, skirti čia pat risnojantiems žemaitukams žirgams "Nakties
budėjimai su senaisiais žemaitukais", vykusiems prie degančio laužo.
Įspūdingai pasirodė Akademijos vidurinės mokyklos ir Vainotiškių kaimo
bendruomenės jungtinio kolektyvo ansamblis su mažaisiais mediniais
arkliukais (vadovė Onutė Šulinskienė ir Vitalija Strautnikienė), Baisogalos
gimnazistai, Kuršėnų vaikų globos namų kolektyvas bei "kaubojai" iš Tiskūnų
Juozo Urbšio pagrindinės mokyklos.
Po iškilmingos apdovanojimų ceremonijos, kurios metų LVA
Gyvulininkystės instituto direktorės pavaduotojas dr. Artūras Šiukščius
įteikė diplomus įvairių konkursų nugalėtojams, padėkas gausiems rėmėjams ir
pagalbininkams, dvi delegacijos - Akademijos vidurinės mokyklos (išvyką
parėmė UAB"Dotnuvos projektai") ir Baisogalos gimnazijos - išvyko į Kauną
prisijungti prie bendros projekto Tyrėjų naktis 2009 programos Amalgama
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode, kur parodė savo puikius
vaidinimus apie naktigonę, skirtus šviesaus atminimo prof. Juozo Skaistučiui
Šveisčiui - žemaitukų globėjui, išsaugojimo iniciatoriui, kurio 80-tąsias
gimimo metines šiemet mini gyvulininkystės mokslo žmones.
|