Kernavėje
minimos Žalgirio (Griunvaldo) pergalės 600 metinės
Lietuvos
veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas jau ketvirtą kartą
dalyvavo Kernavėje vykusiame unikaliame tarptautiniame XII gyvosios
archeologijos festivalyje.

Pirmoji Lietuvos sostinė liepos 4-6 d. Mindaugo karūnavimo dieną
jau dvyliktą kartą pasitiko tarptautiniu eksperimentinės archeologijos
festivaliu "Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje". Svarbiausių Valstybės
dienos ir Žalgirio mūšio 600-jų metinių minėjimo renginys šiemet vyko
autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11
tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus.
Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikūrė Lietuvos, Latvijos,
Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Olandijos ir
Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodė ir išsamiai
papasakojo, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai
įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai,
gaminamas maistas.
Festivalio lankytojai ir svečiai galėjo patys pabandyti senoviniu būdu
užkurti ugnį, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko. Akmens
amžiaus gyvenvietėje senųjų amatų puoselėtojai, vilkintys rekonstruotais
Narvos ir Pamarių kultūrų ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkūrė
nepakartojamą akmens amžiaus žmonių aplinką.
Buvo įrengtas neolitinis būstas - pinamos ir molio skiediniu tinkuojamos
pertvaros, taisomi gultai, židinyje gaminamas maistas. Čia pat audžiami ir
pinami drabužiai, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai. Šalia darbavosi
akmens amžiaus medžiotojai, akmeninių ir titnaginių įrankių, lankų
gamintojai. Greta jų įsikūrė bronzos amžiaus stovyklavietė, kurioje bronzos
laikotarpio amatus bei kasdieninį gyvenimą pirmą kartą pristatė
eksperimentinės archeologijos meistrai iš Latvijos.
Šiemet pirmą kartą buvo galima pamatyti geležies amžiaus peilių gamybos
įvairovę, viduramžių tapybos technologijas ir ikonų tapymo procesą. Itin
egzotiška šių metų naujovė buvo "Jenő genties kiemas", kuriame svečiai iš
Vengrijos pristatė X a. vengrų gyvenseną. Pajautos slėnyje vyko šaudymo iš
lanko turnyras.
Gyvosios archeologijos dienos tikrai neįsivaizduojamos be šiurpaus ginklų
žvangesio ir archajiškos muzikos garsų. Riterių kovose savo narsą
demonstravo lietuvių, rusų, lenkų karybos klubai.
Liepos 5 dienos tema buvo "Kelias į Griunvaldą". Programa skiriama Žalgirio
mūšio 600- jų metinėms. Vienoje iš palapinių, "lektoriume", vyko teminis
paskaitų ciklas. 12 val. prasidėjo Valstybės dienos ir Žalgirio mūšio 600-jų
metinių minėjimas. Po to buvo galima pamatyti 1279 m. kryžiuočių žygio į
Kernavę ir vėliau vykusių kovų su kryžiuočiais inscenizacijas, o vėliau vyko
vienas pagrindinių programos akcentų, kaip sakė energingasis festivalio
koordinatorius Jonas Vitkūnas, - karių palydos į Žalgirio mūšį. Palydose
dalyvavo garsiausi viduramžių karybos klubai ir Lietuvos kariuomenės Garbės
sargybos kuopa. Skambėjo senosios muzikos ansamblių "Kūlgrinda", Rugiaveidės
ir folkloro grupės "Sedula" atliekamos karinės istorinės dainos, vyko
rekonstruotų viduramžių kostiumų kolekcijos pristatymas.
Pirmą sykį nuotaikingą archajiškos muzikos programą pristatė grupė iš
Čekijos "Remdih". Taip pat koncertavo festivalio "senbuviai" archajiškos
muzikos atlikėjai: "Atalyja", "VISI", "Trys keturiose" (Lietuva), Todaro
Kaškurevičiaus grupė (Baltarusija). Žmonės susidomėję klausėsi gongų
muzikos, galingos, švarios, iškilmingai bylojančios apie karių ruošimąsi
lemtingajam Žalgirio mūšiui.
Viduramžių miesto aikštė viliojo įprastiniu gyvenimu: buvo galima sutikti
klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, daugiakalbius
šelmiškuosius ir išmintinguosius valkatas bei klajūnus. Aikštėje vyko
viduramžių teismai, darbavosi energingi viduramžių "sanitarai" budeliai su
mažuoju budeliuku, buvo galima dalyvauti įvairiose archajiškose rungtyse ir
žaidimuose. Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas profesorius
A. Luchtanas įtaigiai papasakojo apie viduramžių Kernavės miesto istoriją,
kasdienį miestiečių gyvenimą, pristatė to laikotarpio moters kostiumą.
Vaikams buvo rengiami įvairūs edukaciniai konkursai.
Festivalio "Lektoriume" vyko paskaitos, buvo demonstruojami video filmai
apie istorinį kultūrinį paveldą. Pirmą kartą festivalio istorijoje buvo tiek
daug dėmesio skirta legendiniams lietuvių karo žirgams - žemaitukams. Lieps
4 d. Gausiai lektoriume susirinkusiems klausytojams profesorius Libertas
Klimka skaitė paskaitą "Žirgas Lietuvos istorijoje", o dr. Ina Skurdenienė
(LVA) liepos 5 d. skaitė paskaitą "Žirgas Lietuvos istorijoje: legendiniai
žemaitukai" ir pristatė 2009 metais sukurtą videofilmą "Su užspausta žirgo
žyme", skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui. Susirinkusieji
susidomėję klausėsi apie unikalų Lietuvos gyvąjį paveldą - žemaitukus,
išskirtinę jų reikšmę Žalgirio mūšio metu. Taip pat sužinojo apie LDK
didžiojo maršalkos M.K. Manvydo knygos "Hipika, arba knyga apie arklius"
ilgą 405 metų kelią pas Lietuvos skaitytojus.
Buvo išplėsta ir atnaujinta archajiškų Lietuvos gyvulių veislių pristatymo
programa - šiemet šventės svečiai galėjo pasigėrėti ir paskutine išlikusia
senąja vištinių žąsų veisle. Vyko legendinių Lietuvos žirgų - žemaitukų -
parodomoji programa, kurią rūpinosi Žemaitukų arklių augintojų asociacija.
Tiek daug žemaitukų šiais laikais dar nebuvo mačiusi Kernavės žemė -
Pajautos slėnyje pirmą kartą festivalio istorijoje legendiniai žemaitukai
parodė su jaunaisiais jojikais savo sugebėjimus. Čia vyko žemaitukų
lygiosios varžybos, jaunieji jojikai varžėsi kas geriau prajos trasą su
kliūtimis ir kieno žirgas aukščiau iššoks. Festivalio lankytojai nepaprastai
džiaugėsi energingų ir elegantiškų žirgų draugyste, jodinėjo jais,
fotografavosi su šiais unikaliais išlikusiais lietuvių karo žirgais.
Festivalio svečiai turėjo išskirtinę ypatingą galimybę stebėti archeologinio
darbo procesą ir pabendrauti su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato
direkcijos archeologais, atliekančiais archeologinius tyrimus piliakalnių
papėdėje, gražiame Pajautos slėnyje.
Kernavė traukte traukia kiekvieną lietuvį kartas nuo karto apsilankyti savo
protėvių pirmojoje sostinėje, pasėdėti jaukioje ąžuolų paunksnėje,
prisiliesti prie piliakalnių paslapties, pažvelgti į jaukų Pajautos slėnį
Neries kaimynystėje, pasirinkti jame žemuogių ar laukinių braškių... Ir
teisingai yra sakoma, kad tik prisiliesdami prie šventosios protėvių ugnies,
protėvių žemės, mes "pasisemiame jėgų ateities darbams".
Nuotraukose užfiksuotos festivalio akimirkos |