Kernavėje minimos Žalgirio (Griunvaldo) pergalės 600 metinės

   Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas jau ketvirtą kartą dalyvavo Kernavėje vykusiame unikaliame tarptautiniame XII gyvosios archeologijos festivalyje.
   Pirmoji Lietuvos sostinė liepos 4-6 d. Mindaugo karūnavimo dieną jau dvyliktą kartą pasitiko tarptautiniu eksperimentinės archeologijos festivaliu "Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje". Svarbiausių Valstybės dienos ir Žalgirio mūšio 600-jų metinių minėjimo renginys šiemet vyko autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus.
Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikūrė Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Olandijos ir Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodė ir išsamiai papasakojo, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas.
Festivalio lankytojai ir svečiai galėjo patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko. Akmens amžiaus gyvenvietėje senųjų amatų puoselėtojai, vilkintys rekonstruotais Narvos ir Pamarių kultūrų ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkūrė nepakartojamą akmens amžiaus žmonių aplinką.
Buvo įrengtas neolitinis būstas - pinamos ir molio skiediniu tinkuojamos pertvaros, taisomi gultai, židinyje gaminamas maistas. Čia pat audžiami ir pinami drabužiai, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai. Šalia darbavosi akmens amžiaus medžiotojai, akmeninių ir titnaginių įrankių, lankų gamintojai. Greta jų įsikūrė bronzos amžiaus stovyklavietė, kurioje bronzos laikotarpio amatus bei kasdieninį gyvenimą pirmą kartą pristatė eksperimentinės archeologijos meistrai iš Latvijos.
Šiemet pirmą kartą buvo galima pamatyti geležies amžiaus peilių gamybos įvairovę, viduramžių tapybos technologijas ir ikonų tapymo procesą. Itin egzotiška šių metų naujovė buvo "Jenő genties kiemas", kuriame svečiai iš Vengrijos pristatė X a. vengrų gyvenseną. Pajautos slėnyje vyko šaudymo iš lanko turnyras.
Gyvosios archeologijos dienos tikrai neįsivaizduojamos be šiurpaus ginklų žvangesio ir archajiškos muzikos garsų. Riterių kovose savo narsą demonstravo lietuvių, rusų, lenkų karybos klubai.
Liepos 5 dienos tema buvo "Kelias į Griunvaldą". Programa skiriama Žalgirio mūšio 600- jų metinėms. Vienoje iš palapinių, "lektoriume", vyko teminis paskaitų ciklas. 12 val. prasidėjo Valstybės dienos ir Žalgirio mūšio 600-jų metinių minėjimas. Po to buvo galima pamatyti 1279 m. kryžiuočių žygio į Kernavę ir vėliau vykusių kovų su kryžiuočiais inscenizacijas, o vėliau vyko vienas pagrindinių programos akcentų, kaip sakė energingasis festivalio koordinatorius Jonas Vitkūnas, - karių palydos į Žalgirio mūšį. Palydose dalyvavo garsiausi viduramžių karybos klubai ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa. Skambėjo senosios muzikos ansamblių "Kūlgrinda", Rugiaveidės ir folkloro grupės "Sedula" atliekamos karinės istorinės dainos, vyko rekonstruotų viduramžių kostiumų kolekcijos pristatymas.
Pirmą sykį nuotaikingą archajiškos muzikos programą pristatė grupė iš Čekijos "Remdih". Taip pat koncertavo festivalio "senbuviai" archajiškos muzikos atlikėjai: "Atalyja", "VISI", "Trys keturiose" (Lietuva), Todaro Kaškurevičiaus grupė (Baltarusija). Žmonės susidomėję klausėsi gongų muzikos, galingos, švarios, iškilmingai bylojančios apie karių ruošimąsi lemtingajam Žalgirio mūšiui.
Viduramžių miesto aikštė viliojo įprastiniu gyvenimu: buvo galima sutikti klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, daugiakalbius šelmiškuosius ir išmintinguosius valkatas bei klajūnus. Aikštėje vyko viduramžių teismai, darbavosi energingi viduramžių "sanitarai" budeliai su mažuoju budeliuku, buvo galima dalyvauti įvairiose archajiškose rungtyse ir žaidimuose. Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas profesorius A. Luchtanas įtaigiai papasakojo apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestiečių gyvenimą, pristatė to laikotarpio moters kostiumą. Vaikams buvo rengiami įvairūs edukaciniai konkursai.
Festivalio "Lektoriume" vyko paskaitos, buvo demonstruojami video filmai apie istorinį kultūrinį paveldą. Pirmą kartą festivalio istorijoje buvo tiek daug dėmesio skirta legendiniams lietuvių karo žirgams - žemaitukams. Lieps 4 d. Gausiai lektoriume susirinkusiems klausytojams profesorius Libertas Klimka skaitė paskaitą "Žirgas Lietuvos istorijoje", o dr. Ina Skurdenienė (LVA) liepos 5 d. skaitė paskaitą "Žirgas Lietuvos istorijoje: legendiniai žemaitukai" ir pristatė 2009 metais sukurtą videofilmą "Su užspausta žirgo žyme", skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui. Susirinkusieji susidomėję klausėsi apie unikalų Lietuvos gyvąjį paveldą - žemaitukus, išskirtinę jų reikšmę Žalgirio mūšio metu. Taip pat sužinojo apie LDK didžiojo maršalkos M.K. Manvydo knygos "Hipika, arba knyga apie arklius" ilgą 405 metų kelią pas Lietuvos skaitytojus.
Buvo išplėsta ir atnaujinta archajiškų Lietuvos gyvulių veislių pristatymo programa - šiemet šventės svečiai galėjo pasigėrėti ir paskutine išlikusia senąja vištinių žąsų veisle. Vyko legendinių Lietuvos žirgų - žemaitukų - parodomoji programa, kurią rūpinosi Žemaitukų arklių augintojų asociacija.
Tiek daug žemaitukų šiais laikais dar nebuvo mačiusi Kernavės žemė - Pajautos slėnyje pirmą kartą festivalio istorijoje legendiniai žemaitukai parodė su jaunaisiais jojikais savo sugebėjimus. Čia vyko žemaitukų lygiosios varžybos, jaunieji jojikai varžėsi kas geriau prajos trasą su kliūtimis ir kieno žirgas aukščiau iššoks. Festivalio lankytojai nepaprastai džiaugėsi energingų ir elegantiškų žirgų draugyste, jodinėjo jais, fotografavosi su šiais unikaliais išlikusiais lietuvių karo žirgais.
Festivalio svečiai turėjo išskirtinę ypatingą galimybę stebėti archeologinio darbo procesą ir pabendrauti su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologais, atliekančiais archeologinius tyrimus piliakalnių papėdėje, gražiame Pajautos slėnyje.
Kernavė traukte traukia kiekvieną lietuvį kartas nuo karto apsilankyti savo protėvių pirmojoje sostinėje, pasėdėti jaukioje ąžuolų paunksnėje, prisiliesti prie piliakalnių paslapties, pažvelgti į jaukų Pajautos slėnį Neries kaimynystėje, pasirinkti jame žemuogių ar laukinių braškių... Ir teisingai yra sakoma, kad tik prisiliesdami prie šventosios protėvių ugnies, protėvių žemės, mes "pasisemiame jėgų ateities darbams".

Nuotraukose užfiksuotos festivalio akimirkos