„Gyvūnų globos dienos 2012“ renginiai skirti brigados generolui Vladui Nagevičiui atminti
 
Šiais metais tai buvo jau 5-asis „Gyvūnų globos dienos“ renginys, vykęs Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Baisogaloje, LSMU Gyvulininkystės institute.

Šie metai Seimo paskelbti Muziejų metais, tad renginį ir nutarėme surengti kartu su Vytauto Didžiojo Karo muziejumi, juolab, kad brigados generolas Vladas Nagevičius pastatė šią Tautos šventovę, vadovavo Lietuvos gyvūnų globos draugijai, įkūrė medicinos studentų ir gydytojų korporaciją „Fraternitas Lituanica“ 1908 metais Petrapilyje – tai seniausia korporacija Lietuvoje. Šiuose renginiuose buvo apjungta praeitis, dabartis ir ateitis.

Brigados generolas Vladas Nagevičius gimė 1880 m. birželio 17 d. Kretingoje, mirė – 1954 m. rugsėjo 15 d. Ohajo valstijoje, JAV. 1995 m. palaikai perlaidoti Kretingos miesto kapinėse. Pradinį išsilavinimą gavęs Kretingoje, mokėsi Palangos progimnazijoje, bet buvo pašalintas už atsisakymą dalyvauti stačiatikių pamaldose. Mokslus tęsė Rygos Aleksandro gimnazijoje, kur per K. Bielinį įsitraukė į lietuvybės veiklą. 1904 m. baigė Sankt Peterburg archeologijos institutą, o 1910 m. – Sankt Peterburgo Karo medicinos akademiją. 1904 m. baigęs Peterburgo archeologijos institutą, V. Nagevičius tapo vienu pirmųjų profesionalių Lietuvos archeologų. Įsijungęs į mokslo tiriamąją veiklą, 1907 m. balandžio 7 d. dalyvavo pirmajame Lietuvių mokslo draugijos susirinkime, 1918–1919 m. buvo draugijos valdybos narys. 1908 m. besimokydamas Sankt Peterburge sukūrė slaptą lietuvių studentų organizaciją „Fraternitas Lituanica“, savo tikslu siekusią išlaikyti lietuvybę. Nuo 1910 m. tarnavo Rusijos jūrų karo laivyne. 1918 m. grįžo į gimtinę, aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos kariuomenę, steigė visuomenines organizacijas, puoselėjo gamtos ir kultūros paveldą, vykdė mokslinius Lietuvos priešistorės tyrimus, įkūrė Karo muziejų per 24 dienas. Už nuopelnus kuriant Lietuvos kariuomenę 1920 m. gavo Babtų dvaro sodybą su 20 ha žemės. Dvarą pavadino Žemaitkiemiu ir įsteigė pavyzdinį ūkį, garsėjusį veisliniais žirgais. Sulenkėjusioje Babtų apylinkėje puoselėjo lietuvybę ir tautines tradicijas, kasmet rengė Jonines, į kurias suvažiuodavo Kauno inteligentija ir valstybės vadovai. 1921–1925 m. Valstybinės archeologijos komisijos narys, rūpinosi archeologijos paminklų apsauga, ruošė pranešimus ir paskaitas. 1930 m. Rygoje dalyvavo II Baltijos šalių, 1932 m. Londone – I, o 1936 m. Osle – II tarptautiniame archeologų kongresuose. Rygoje skaitė pranešimą apie Pryšmančių kapinyno tyrinėjimų rezultatus, Londone – apie Apuolės tyrinėjimus. Be to, 1933 m. Stokholme istorikų ir archeologų draugijoje skaitė paskaitą apie Lietuvos priešistorę. 1933 m. Italijoje stebėjo Pompėjos kasinėjimus. Nuo 1933 m. – Latvijos mokslų akademijos narys korespondentas. 1940 m. liepos 30 d. pavardę susilietuvino ir pasivadino Vladu Nagiumi-Nagevičiumi. 1940 m. rugpjūčio mėn., Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvo atleistas iš visų užimamų pareigų. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Ohajo valstijoje, Klivlende.
Studentų ir gydytojų korporacija „Fraternitas Lituanica“ (lot. Lietuviška brolija). Įkurta 1908 etais Karo medicinos akademijoje Peterburge.Organizacijos misija – Humanitate et scientia t.y. žmogiškumu ir mokslu kurti sveikesnę visuomenę. korporacijos pagrindiniai tiksla: aktyviaidalyvauti informuojant Lietuvos visuomenę apie įvairias medicinos problemas bei naujoves per spaudą, radiją, televiziją ir kitas informavimo priemones; ugdyti tautos kultūrą ir kalbą; tęsti studentiškas tradicijas, bendrauti su studentiškomis organizacijomis; rūpintis korporacijo narių profesiniu tobulėjimu ir profesine etika; palaikyti profesinius ir kultūrinius ryšius su kitomis Lietuvos bei užsienio organizacijomis; aktyviai dalyvauti studentų mokslinėje veikloje.

„Santykis su praeitimi yra ne vienadienio mosto, o nuolat tvinksinčios moralinės gyvybės reikalas“, - sakė šviesios atminties eseistas Vaidotas Daunys.
Kaune, 2012 m. spalio 24 d., renginio Vytauto Didžiojo karo muziejuje pirmąjį pranešimą „Vladas Nagevičius ir Lietuva“ apie brigados generolo gyvenimą, įvairiapusišką veiklą skaitė VDKM Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karybos istorijos ir Archeologijos skyriaus vyriausioji muziejininkė Kristina Rinkevičiūtė. Gausiai susirinkusiems į renginį klausytojams ji papasakojo apie V.Nagevičiaus jaunystės metus, tėvus, dalyvautus mūšius, kietą ir teisingą generolo charakterį, paskutiniuosius jo metus Jungtinėse Valstijose, Klyvlende.
Sveikinimo kalboje LSMU Veterinarijos akademijos profesorius, Lietuvos gyvūnų globos draugijos atkūrėjas, Kazys Vytautas Trainys pažymėjo, kad „apie brigados generolą Vladą Nagevičių mes dar turime daug sužinoti, surinkti medžiagos, nes šio žmogaus įnašas į Gyvūnų globos draugijos veiklą neabejotinai yra milžiniškas ir svarus“.
Po profesoriaus šiltos ir uždegančios kalbos renginio vedančioji dr. Ina Stuogė pristatė seniausios Lietuvoje studentų ir gydytojų korporacijos „Fraternitas Lituanika“ veiklą, buvo įnešama LSMU studentų ir gydytojų korporacijos „Fraternitas Lituanica“ vėliava, kurios įnešimą paskelbė garbingiausias korporacijos filisteris Lukas Mackevičius. Grojant iškilmingam maršui garbingi korporacijos senjorai įnešė geltonai juodą „Fraternitas Lituanica vėliavą“ vėliavą. Toliau kalbėjo VDKM direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas ir korporacijos pirmininkė penkto kurso studentė-medikė Ieva Matulevičiūtė. Po kalbų buvo iškilmingai pasirašyta bendradarbiavimo tarp Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir studentų ir gydytojų korporacijos „Fraternitas Lituanica“ bendradarbiavimo sutartis.
Kauno mero pavaduotoja p. Orintą Leiputė, Gyvūnų globos ir priežiūros Tarybos pirmininkė, pasakė sveikinimo kalbą visiems susirinkusiems, įteikė atminimo dovanas LSMU Veterinarijos akademijos profesoriui K.V. Trainiui, VDKM direktoriaus pavaduotojui A. Pociūnui ir korporacijos „Fraternitas Lituanika“ pirmininkei I. Matulevičiūtei.
„Tam tikra prasme, kiekviena tauta yra pūstelėta iš Viešpaties delno, iš Viešpaties delno jinai yra leista ir duota – kaip patsai žmogus. Tačiau kita prasme – tauta yra kilusi iš paties žmogaus delno, iš pastangos, kuri vieną kartą nubrėžusi baltąjį žirgo kontūrą žemėje ar akmenyje, jį puoselėja, idant stichija nepasiglemžtų... Kiekviena tauta turi gilią prasmę. Tauta tikrina žmogų, ji tikrina žmogiškosios pastangos gyvastingumą. Armėnai, lietuviai, latviai, estai, kroatai, prūsai ir kuršiai turi po savo baltąjį žirgą. Tik vienų šis baltas kontūras įrėžtas Ararato uolienoje, o kitų nupaišytas Būtingės smėlyje“, - eseisto V. Daunio žodžius pacitavo renginio vedančioji ir pakvietė žygeivį iš Žemaitijos Vaidotą Digaitį, prieš mėnesį sėkmingai parjojusį iš unikalios, neįtikėtinos ir kupinos nuotykių pusmečio kelionės aplink Baltijos jūrą, įveikusį 6000 km dviem savo ištikimais archaiškais lietuvių karo žirgais žemaitukais Kredu ir Kekliu. Vaidotas nuo šiol stovi pirmoje vietoje ypatingos pasaulio Long rider‘s Gild sąraše.
Vaidotui Digaičiui buvo įteiktas Lietuvos krašto apsaugos ministrės p. Rasos Juknevičienės vardinis apdovanojimas, kurį įteikė VDKM direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. LSMU Veterinarijos akademijos apdovanojimą įteikė Veterinarijos akademijos sekretorius Antanas Banys ir Veterinarinės medicinos fakulteto dekanė Albina Aniulienė. Gintautas Babravičius, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro patarėjas, įteikė V. Digaičiui Klajūnųų klubo ir LION klubo apdovanojimus. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų apdovanojimą įteikė rūmų administracijos direktorius Vaidas Pocius.
Po apdovanojimų kalbėjo Vaidotas Digaitis. „Aš sujaudintas tokio dėmesio, bet pirmiausia noriu padėkoti Lietuvos Valstybei“, - sakė žygeivis. Jis pasidalino savo įspūdžiais iš kelionės aplink Baltijos jūrą (tai jo ketvirtoji kelionė žemaitukais žirgais!). Pasakojo apie puikius žmones, sutiktus Rusijoje, Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, kurie jam padėjo pailsėti, pasirūpinti žirgais. Ypatingą padėką Vaidotas išreiškė Sankt-Peterburgo lietuvių Konsulatui, padėjusiam jam sutvarkyti reikiamus dokumentus, radusiam medikus, kurie sugipsavo žygeiviui lūžusią pėdą, rūpinosi žemaitukais Kedru ir Kekliu bei buvo labai nustebinti, kad Digaitis nutarė tęsti savo žygį, pilną iššūkių, net ir sudėtingoje būklėje, taip rugsėjo 19-tą dieną pasiekęs Lietuvos sieną ties Žagare. Visi susirinkusieji savo gilią pagarbą šiam nuostabiam raiteliui, žmogui išreiškė audringais plojimais stovėdami... Vytauto Dižiojo karo muziejuje tai buvo ypatingai pakilu.
„Mes Vyčio ir Rūpintojėlio ženklas“, - citavo Gintaro Beresnevičiaus žodžius renginio vedančioji Ina Stuogė. -„ Jėga ir kontempliacija, štai jėga. Tai samurajų jėga. Tai tokia jėga, kurios raumenys drasko drabužius ir šarvus, ir istorijos uždėtus antvalkčius. Mums per mažai Lietuvos. Mes ramiai jaučiamės tik tada, kai plečiame įtakas. Vytis ramus tik balne, raitelio vieta ant žirgo“.
Po iškilmingo žygeivio, įstabaus raitelio, Lietuvos žemaitukų arklių augintojų asociacijos nario, Vaidoto Digaičio apdovanojimo, paskutinį pranešimą „Mėlynųjų vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų“ skaitė VDKM LDK karybos istorijos ir archeologijos vyresnioji muziejininkė Virginija Gureckiene.
Po šio pranešimo buvo išnešta korporacijos „Fraternitas Lituanica“ vėliava. Gausiai susirinkusiems klausytojams išskirtinę įkvėpiančią koncertinę programą „Istorijos puslapiai“ padovanojo dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas iš Kauno Romas Naidzinavičius ir sunkiojo metalo grupės „Thundertale“ atlikėjas Laimonas Staškūnas, grojantis Labanoro dūda.
Baisogaloje, LSMU Gyvulininkystės institute, 2012 m. spalio 26 d., vyko antrasis projekto „Gyvūnų globos dienų 2012“ renginys – Apskritojo stalo diskusija, kur buvo skaitomi pranešimai : „tautos amžinasis sargybinis – brigados generolas Vladas Nagevičius“, „Gyvūnų globos dienos: iššūkiai ir galimybės mokslo populiarinimui“, „bioįvairovės išsaugojimas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės ir „Kaimo situacijos pokyčiai ir įvairių mokslo šakų indėlis: būtinybė ir efektyvumas“. Po pranešimų susirinkusieji aktyviai dalyvavo diskusijoje. Visiems Apskritojo stalo dalyviams koncertinę programą „Keturios šermukšnio spalvos“ padovanojo seni projekto „Gyvūnų globos dienos“ draugai dainuojamosios poezijos atlikėjai Darius Leveckis ir Rytas Germanavičius ir teatrologas Darius Peckus, o ypatingas ekologines vaišes pateikė VŠĮ "Švenčių centras".

Dėkojame Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Vytauto Dižiojo karo muziejaus direkcijai už renginių ciklo „Gyvūnų globos dienos 2012" rėmimą.

Dr. Ina Stuogė
Ekologijos skyrius