ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2002, 41, p. 14-24
 
UDK 636.4.082.637.5
 
ĮVAIRIŲ KIAULIŲ VEISLIŲ ĮTAKA KAI KURIOMS MIŠRŪNŲ BIOLOGINĖMS-ŪKINĖMS SAVYBĖMS
 
Daiva Ribikauskienė
 
Lietuvos gyvulininkystės institutas
 
Asta Klimienė
 
Šiaulių universitetas, Lietuvos gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
1997-2000 m. atliktas Lietuvos baltųjų kiaulių kryžminimas su šešių skirtingų genotipų (Lietuvos baltųjų bekoninio tipo, Vokietijos didžiųjų baltųjų, Lenkijos landrasų, Suomijos landrasų, pjetrenų, hempšyrų) kuiliais.
Tyrimais nustatyta, jog Lietuvos baltųjų ir pjetrenų bei Lietuvos baltųjų ir hempšyrų veislių mišrūnų kūno sudėjimas, lyginant su grynaveislėmis Lietuvos baltosiomis, labiau būdingas mėsinio tipo kiaulėms.
Lietuvos baltųjų ir pjetrenų veislių mišrūnų vidaus organų svoris bei santykinis vidaus riebalų svoris buvo mažiausi.
Halotano testo duomenimis, mažiau jautrūs stresams Lietuvos baltųjų veislės paršeliai (16,3%), jautresni - Lietuvos baltųjų ir pjetrenų (42,3%) bei Lietuvos baltųjų ir Lenkijos landrasų (26,5%) veislių mišrūnai. Kitų genotipų paršeliai pagal šį rodiklį užėmė tarpinę vietą (17,5-25,9%). Taigi, panaudotų veislių kuiliai padidino mišrūnų jautrumą stresams nuo 1,2 iki 26%, lyginant su grynaveislėmis Lietuvos baltosiomis. Be to, I (LB), V (LBxSL) ir VII (LBxH) grupėse jautresnės buvo kiaulaitės (17,4-37,5%), likusiose - kuiliukai (21,7-48,3%).
Raktažodžiai: kiaulių veislės, mišrūnai, kryžminimas, eksterjeras, vidaus organų išsivystymas, halotano testas, atsparumas stresams
 

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2002, 41, p. 25-31
 
UDK 636.4.082.591.1
 
MIKOTOKSINUS NEUTRALIZUOJANČIO PREPARATO TOXY-NIL PLUS DRY POVEIKIS VEISLINIŲ KIAULAIČIŲ AUGIMUI IR LYTINĖMS FUNKCIJOMS
 
Artūras Šiukščius, Vidmantas Pileckas, Jonas Kutra, Algirdas Urbšys, Rasa Nainienė
 
Lietuvos gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Bandymas atliktas 2001 metais Lietuvos gyvulininkystės instituto Gyvūnų reprodukcijos skyriuje ir Valstybinėje kiaulių veislininkystės stotyje. Bandymui panaudota 30 6-8 mėn. amžiaus, 80-100 kg svorio Lietuvos baltųjų veislės kiaulaičių, kurios suskirstytos į grupes. 1 grupės (n=10) kiaulaitės buvo šeriamos kombinuotu pašaru su 0,66 mg/kg zearalenono, antros grupės (n=10) kiaulaitės – tokiu pat pašaru, tik neutralizuotu mikotoksinus surišančiu preparatu Toxy-Nil Plus Dry (1 kg 1 tonai pašaro). Kontrolinės grupės (n=10) kiaulaitės buvo šertos geros kokybės pašaru.
Nustatyta, kad kiaulaičių, šertų kombinuotu pašaru su 0,66 mg/kg zearalenono kiekiu, 4,8 h (11%) pailgėjo ruja ir 3,2 h (16,20%) - stovėjimo refleksas (P<0,01), lyginant su kontrolinės grupės kiaulaitėmis.. Kiaušidžių tūris buvo 6,49 cm3 (40,1%), o svoris - 6,32 g (35,2%) mažesnis nei kiaulaičių, šertų detoksikuotu pašaru (P<0,05). Kiaulaičių priesvorio skirtumas tarp grupių, šertų pašarais su zearalenonu ir detoksikuotais pašarais, buvo statistiškai nepatikimas (P>0,1).
Raktažodžiai: kiaulaitės, mikotoksinai, detoksikacija, lytiniai organai, augimas
 

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2002. 41. p. 32-37
 
UDK 636.4.082.591.1
 
KIAULAIČIŲ, ŠERTŲ TOXY-NIL PLUS DRY PREPARATU NUKENKSMINTAIS PAŠARAIS, BIOCHEMINIAI IR MORFOLOGINIAI KRAUJO RODIKLIAI
 
Artūras Šiukščius, Jonas Kutra, Vidmantas Pileckas, Algirdas Urbšys, Rasa Nainienė
 
Lietuvos gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Bandymo metu buvo nustatyti kraujo morfologiniai ir biocheminiai rodikliai, gauti 6-8 mėn. Lietuvos baltųjų veislės kiaulaites šėrus pašaru detoksikuotu preparatu Toxy-Nil Plus Dry (1 kg 1 tonai pašaro).
Nustatyta, kad kiaulaičių, šertų detoksikuotu pašaru, leukocitų skaičius buvo 5,6% mažesnis, o eritrocitų – 0,75% didesnis, lyginant su kiaulaičių grupe, šertų švariu pašaru (P>0,1). Statistiškai patikimo kraujo biocheminių rodiklių skirtumo tarp grupių nerasta (P>0,1).
Pašaras, detoksikuotas preparatu Toxy-Nil Plus Dry (1 kg 1 tonai pašaro) kiaulaičių kraujo biocheminiams ir morfologiniams rodikliams įtakos neturėjo.
Raktažodžiai: kiaulaitės, mikotoksinai, detoksikacija, kraujas, biochemija, morfologija
 

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2002, 41, p. 38-46
 
UDK 636.2.084
 
SKIRTINGO KOMBINUOTŲJŲ PAŠARŲ KIEKIO PENIMŲ BULIUKŲ RACIONUOSE ĮTAKA SILOSO ĖDAMUMUI, GYVULIŲ PRODUKTYVUMUI IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS PROCESAMS
 
Jonas Jatkauskas, Vilma Vrotniakienė
 
Lietuvos gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Bandyme su 12 Lietuvos juodmargių veislės buliukų (116 dienų, n grupėje = 6) tyrėme skirtingo kombinuotųjų pašarų kiekio įtaką siloso ėdamumui, gyvulių augimo intensyvumui, fermentaciniams procesams didžiajame prieskrandyje ir gyvulių sveikatai.
Tyrimo metu kontrolinės (K) grupės gyvuliai per parą vidutiniškai suėdė po 2,986 kg kombinuotųjų pašarų, o tiriamosios (T) grupės gyvuliai – po 1,493 kg.
Perpus sumažinus kombinuotųjų pašarų kiekį, siloso ėdamumas tiriamojoje grupėje padidėjo 21% ir sudarė vidutiniškai 29,33 kg per parą. Tuo metu kontroliniai gyvuliai suėdė siloso vidutiniškai po 25,25 kg per parą. Siloso ėdamumo padidėjimas tiriamojoje grupėje nekompensavo sumažinto kombinuotųjų pašarų kiekio, nes šios grupės buliukai gavo per parą po 0,52 pašarinio vieneto arba po 3,11 MJ apykaitos energijos mažiau nei kontrolinės. Dėl to tiriamosios grupės buliukų paros prieaugis buvo 12% mažesnis (978 g) negu kontrolinės (1103 g), o pašarų sąnaudos 1 kg prieaugio 5,75% didesnės. Tačiau 1 kg prieaugio tiriamosios grupės buliukai sunaudojo 43,9% koncentratų mažiau.
Skirtingas kombinuotųjų pašarų kiekis penimų buliukų racione neturėjo esminės įtakos mikrobiologiniams ir biocheminiams didžiojo prieskrandžio turinio rodikliams bei bendram azoto ir baltyminio, nebaltyminio ir amoniakinio azoto kiekiui.
Kraujo tyrimai parodė, kad abiejų grupių gyvuliai buvo sveiki.
Raktažodžiai: kombinuotasis pašaras, silosas, buliukai, paros prieaugis, lakiosios riebalų rūgštys, pH, biocheminiai rodikliai
 

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2002, 41, p. 47-51
 
UDK 633.16"321":631.524.86
 
VASARINIŲ MIEŽIŲ ATSPARUMAS TINKLIŠKAJAI DRYŽLIGEI
(Pyrenophora teres (Died) Drechsl.)
 
Ina Skurdenienė
 
Lietuvos gyvulininkystės institutas
 
Santrauka
 
Darbas vykdytas 1999 m. Lietuvos žemdirbystės institute. vertintas vasarinių miežių atsparumas lapų tinkliškosios dryžligės sukėlėjui Pyrenophora teres (Died. Drechsl., (Drechslera teres (sacc.) shoem.) natūraliomis lauko sąlygomis ir dirbtinio klimato sąlygomis (šiltnamyje), inokuliuojant augalus optimalia grybo suspensija. Dauguma tirtų veislių buvo vidutiniškai atsparios patogenui. Atsparumu šiai lapų ligai išsiskyrė lietuviškos selekcijos veislė Aidas, o jautriausia patogenui buvo veislė Anni.
Raktažodžiai: vasariniai miežiai, atsparumas, tinkliškoji dryžligė, veislės
 

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2002, 41, p. 52-58
 
UDK 636.5.086
 
FLAVOMICINO 80 IR FITOGENINIŲ LESALŲ PRIEDŲ ĮTAKA VIŠČIUKŲ AUGIMUI IR MĖSOS KOKYBEI
 
Vytautas Semaška
 
Vilniaus pedagoginis universitetas
  
Santrauka
 
Tirtas pašarinio antibiotiko Flavomicino 80 ir augalinės kilmės fitogeninių lesalų priedų Digestarom geflugel premium-1317 (gamintojas ,,Micro-Plus”, Vokietija) bei alternatyvaus fitogeninio lesalų priedo poveikis viščiukų broilerių augimui ir mėsos kokybei.
Tyrimų rezultatai parodė, kad visų bandomųjų grupių viščiukai augo geriau, negu kontrolinės grupės paukščiai, gavę pašarinį antibiotiką Flavomiciną 80. Bandomųjų grupių 42 dienų amžiaus broilerių gyvoji masė buvo 2,42-2,45 kg, t.y. 10,60-11,80% didesnė nei kontrolinės grupės viščiukų, o šio amžiaus bandomųjų grupių viščiukų paros prieaugis buvo 12,01% didesnis nei kontrolinėje grupėje. Atlikus mėsos cheminės sudėties tyrimus nustatyta, kad bandomųjų grupių gaidžiukų ir vištaičių krūtinės raumenyse buvo didesnis sausų medžiagų ir baltymų kiekis negu kontrolinėje grupėje.
Lesalų sąnaudos 1 kg prieaugio visų bandomųjų grupių viščiukų buvo 5,73-8,85% mažesnės negu kontrolinės grupės. Atlikti bakteriologiniai tyrimai parodė, kad viščiukų lesaluose ir išmatose patogeninių bakterijų nerasta.
Raktažodžiai: viščiukai broileriai, antibiotikai, fitogeniniai lesalų priedai, mėsos kokybė
 

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2002, 41, p. 59-69
 
UDK
 
SKIRTINGAI TRĘŠTOS KULTŪRINĖS GANYKLOS ŽOLĖS MAISTINGUMAS IR ŽOLYNO PRODUKTYVUMAS
 
Stanislovas Marčiauskas
 
Lietuvos gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Tyrimai atlikti 1996-1998 metais Lietuvos gyvulininkystės instituto Bandymų skyriaus Baisogalos fermos kultūrinėse ganyklose. Tirta žolės cheminė sudėtis (SM procentas žolėje, proteinų, ląstelienos, NEM, cukraus, riebalų, pelenų, Ca ir P procentai žolės SM), jos maistingumas (apykaitos energijos MJ/1 kg SM, pašarinių vienetų iš 100 kg SM, virškinamųjų proteinų 1 pašariniame vienete g), maisto medžiagų santykiai (cukraus ir proteinų, kalcio ir fosforo) bei žolyno produktyvumas (apykaitos energijos GJ/ha, pašarinių vienetų iš 1 ha, virškinamųjų proteinų kg/ha) dviejuose fonuose: 1) 6-8-tus (1996-1998 iš 1991-1998) metus netręštoje kultūrinėje ganykloje ir 2) 5 (1991-1995) metus netręštoje, o 6-8-ais (1996-1998) metais po N30x4P60K60 tręšiamoje ganykloje (išberiant N30x4P60K60 pavasarį ir po N30 po I-III naudojimų). Žolynas, priklausomai nuo oro sąlygų, naudotas 1996 m. – 4, 1997 m. – 5 ir 1998 m. – 6 kartus per sezoną.
Nustatyta, jog tręštos (N30x4P60K60) ir netręštos kultūrinės ganyklos žolė labiau skyrėsi pagal proteinus, ląstelieną, NEM, cukrų, Ca, P ir mažiau – pagal sausąsias medžiagas, riebalus ir pelenus. Lyginant su netręšta, tręštos ganyklos žolėje apykaitos energijos 1 kg SM rasta 0,06 vienetais daugiau. Vidutinė pašarinių vienetų išeiga iš 100 kg SM netręštos ganyklos žolėje buvo 1,6 vienetais didesnė negu tręštos mineralinėmis trąšomis. Pagal virškinamųjų proteinų kiekį (ne mažiau 110-115 g) pašariniame vienete tręštos ir netręštos ganyklos žolė tenkino produktyvių karvių reikmes, bet ne visada - pagal cukraus ir proteinų bei kalcio ir fosforo santykius. Netręštos ganyklos produktyvumas pirmuosius dvejus tyrimų metus buvo beveik vienodas (26,83 ir 26,04 GJ/ha), o trečiaisiais metais 2,1-2,2 karto didesnis. Tręštos ganyklos produktyvumas pamečiui didėjo – atitinkamai 30,57, 49,39 ir 97,02 GJ/ha. Ganyklos tręšimas mineralinėmis trąšomis (N30x4P60K60), lyginant su netręšiama, padidino hektare apykaitos energijos bei pašarinių vienetų 1,6 karto, o virškinamųjų proteinų kiekį - 1,9 karto.
Raktažodžiai: mineralinės trąšos, žolės cheminė sudėtis, maistingumas, ganyklos produktyvumas
 

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2002, 41, p. 70-77
 
UDK 636.1.082.591.463.1
 
Skiediklių komponentų įtaka eržilų spermos kokybei ATSKIRUOSE KRIOKONSERVAVIMO ETAPUOSE
 
Vidmantas Pileckas, Algirdas Urbšys, Jonas Kutra, Artūras Šiukščius, Rasa Nainienė
 
Lietuvos gyvulininkystės institutas
 
Santrauka
 
Sperma buvo koncentruojama, 15 min. centrifuguojant ją 3500 aps/min greičiu, naudojant skiediklį, susidedantį iš 10,5 g laktozės, 0,2 g natrio citrato ir 100cm3 bidistiliuoto vandens (tiriamoji grupė) bei koncentravimo skiediklį, susidedantį iš 0,15 g gliukozės, 2,595 g natrio citrato, 0,3699 g EDTA, 0,12 g hidrokarbonato (kontrolinė grupė), praskiedus spermą 27±1oC skiedikliu santykiu 1:3. Spermatozoidų koncentratas antrą kartą buvo skiedžiamas tos pačios sudėties 19±1oC skiedikliais su 10 cm3 kiaušinio trynio ir 4 cm3 glicerolio santykiu 1:5 bei išfasuotas į 0,25 cm3 polipropileno šiaudelius. Išfasuota sperma buvo 2,5 h vėsinama 4±1oC temperatūroje bei užšaldyta, esant pradinei -145±5oC temperatūrai. Po užšaldymo atšildžius kontrolinės grupės spermą, spermatozoidų judrumas buvo 0,5±0,0 balo, o spermoje, praskiestoje laktoziniu skiedikliu, - 3,3±0,13 balo.
Raktažodžiai: eržilų sperma, skiedikliai, koncentravimas, kriokonservavimas
 

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2002, 41, p. 78-83
 
UDK 636.1.591.1
 
Žemaitukų ir stambiųjų žemaitukų veislės arklių biocheminių lokusų PGD, PGM, GPI, HBA, PI ir ES tyrimas
 
Rytis Juras, Gus E. Cothran, Birutė Boveinienė, Virginija Jatkauskienė
 
Santrauka
 
Tyrimo tikslas – ištirti Žemaitukų ir stambiųjų Žemaitukų veislės arklių kraujo serumo ir eritrocitų baltymų bei fermentų polimorfiškumą, panaudojant įvairias metodikas. Šarminio ir rūgštinio poliakrilamidinio gelio, krakmolo gelio elektroforezės ir izoelektrinio fokusavimo pagalba tyrinėtos PGD, PGM, GPI, HBA, PI ir ES sistemos. Žemaitukų veislės arklių serumo karboksilesterazės sistemoje (ES), rasta T alelė (dažnis 0.267). Iš daugelio tūkstančių tyrinėtų įvairių veislių arklių kraujo mėginių T alelė buvo rasta tik trijuose iš jų, kai tuo tarpu Žemaitukų veislės arklių ši alelė aptikta 0,267 dažniu.
Raktažodžiai: alelė, esterazė, arkliai, polimorfizmas
 

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2002, 41, p. 91-100
 
UDK 636.083
 
CHEMINIŲ TERŠALŲ SUSIDARYMAS ĮVAIRAUS DYDŽIO, SKIRTINGŲ GYVULIŲ LAIKYMO IR MĖŠLO ŠALINIMO TECHNOLOGIJŲ GALVIJŲ IR KIAULIŲ FERMOSE
 
Vytautas Ribikauskas, Gediminas Vaičionis
 
Lietuvos gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
2000–2001 metais atlikti bandymai, kurių metu buvo tiriamas amoniako išsiskyrimo intensyvumas nuo įvairaus dydžio galvijų ir kiaulių fermų įvairių technologinių zonų paviršiaus. Taip pat buvo nustatoma amoniako ir anglies dvideginio koncentracija fermų ore.
Tyrimais nustatyta, kad daugiausia amoniako azoto išsiskyrė nuo pririštai laikomų karvių tvarto mėšlo šalinimo transporterio paviršiaus – 98,1 mg/m²/h (miligramai nuo kvadratinio metro paviršiaus ploto per valandą). Palaidai laikomų karvių karvidėje, veršidėje ir telyčių tvarte daugiausia amoniako azoto išsiskyrė nuo gyvulių stovėjimo vietų paviršiaus – atitinkamai 58,7; 68,3 ir 88,8 mg/m²/h.
Daugiau amoniako azoto išsiskyrė tuose kiaulių tvartuose, kur kiaulės laikomos ant kraiko - nuo paršavedžių ir atjunkytų paršelių tvarto gardų grindų paviršiaus išsiskyrė atitinkamai 70,0 ir 75,5 mg/m²/h azoto. Tuo tarpu atjunkytų (be kraiko) ir penimų kiaulių tvartuose – 59,3 ir 65,1 mg/m²/h.
Anglies dvideginio ir amoniako koncentracijos tirtuose tvartuose priklausė nuo sezono, žiemą jos buvo didesnės nei pavasario-vasaros laikotarpiu. Galvijų tvartuose didžiausios amoniako koncentracijos susidarė prieauglio laikymo patalpose. Kiaulių tvartuose – paršavedžių ir atjunkytų paršelių, laikomų ant kraiko, patalpose.
Raktažodžiai: galvijų ir kiaulių fermos, amoniakas, koncentracija, užterštumas

ISSN 1392-6144
 
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2002, 41, p. 101-110
 
UDK 636.4.082.637.5
 
KRYŽMINIMO ĮTAKA LIETUVOS BALTŲJŲ KIAULIŲ PENĖJIMOSI SAVYBĖMS IR MĖSINGUMUI
 
Daiva Ribikauskienė, Vladislovas Džiaugys
 
Lietuvos gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Atliktas Lietuvos baltųjų kiaulių kryžminimas su šešių skirtingų genotipų (Lietuvos baltųjų bekoninio tipo, Vokietijos didžiųjų baltųjų, Lenkijos landrasų, Suomijos landrasų, pjetrenų, hempšyrų) kuiliais.
Nustatyta grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių bei įvairių derinių mišrūnų penėjimosi savybės ir mėsingumas.
Lietuvos baltųjų kryžminimas su hempšyrų,  Vokietijos didžiųjų baltųjų, Suomijos landrasų veislių kuiliais turėjo teigiamos įtakos pirmos kartos mišrūnų penėjimosi savybėms. LB x VDB, LB x H ir LB x SL veislių mišrūnai priaugo per parą atitinkamai 69, 67 ir 43 g daugiau negu kontrolinės (LB x LB) grupės kiaulės (P<0,025-0,001). Blogiausiai penėjosi LB x LL veislių mišrūnai, kurie kilogramui priesvorio sunaudojo 0,2 paš. vnt. daugiau (P<0,005) negu Lietuvos baltosios. Visi kryžminimui naudoti kuiliai pagerino mišrūnų mėsines savybes: kumpiai buvo sunkesni nuo 3,9 iki 12,1% (P<0,005-0,001), lašiniai ties 6-7 krūtinės slanksteliu nuo 0,7 iki 4,0 mm plonesni, raumeningumas - nuo 1 iki 7,1% didesnis palyginti su Lietuvos baltosiomis kiaulėmis. Didesne raumenų išeiga pasižymėjo LB x P, LB x SL ir LB x VDB veislių mišrūnai, atitinkamai 7,1, 6,8 ir 4,1% (P<0,001) palyginti su Lietuvos baltosiomis kiaulėmis. Taigi kryžminimui naudotų veislių kuiliai turėjo teigiamą įtaką mišrūnų mėsingumui. Todėl Lietuvos baltųjų bekoninio tipo, Vokietijos didžiųjų baltųjų, Lenkijos bei Suomijos landrasų, pjetrenų, hempšyrų veislių kuilius tikslinga naudoti Lietuvos baltųjų kiaulių mėsingumui gerinti.
Raktažodžiai: mišrūnai, kryžminimas, penėjimosi savybės, mėsingumas, lašinių storis.