ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2004, 45, p. 15-23
 
UDK 636.1.591.1
 
STAMBIŲJŲ ŽEMAITUKŲ ERŽILŲ LINIJŲ GENETINĖ STRUKTŪRA IR KINTAMUMAS
 
Rūta Šveistienė, Virginija Jatkauskienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Mūsų darbo tikslas buvo nustatyti genetinius skirtumus ir genetinį kintamumą tarp keturių stambiųjų žemaitukų eržilų linijų. 1996-2003 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute ištirta 83 stambiųjų žemaitukų veislės arklių kilmė, kraujo grupių ir serumo baltymų genetinių sistemų alelių dažnis, homozigotiškumas ir linijų genetinis panašumas. Genetinė analizė parodė, kad AlAB genotipas yra dominuojantis, o TfFF,FO – dažniausiai pasikartoja. Kraujo grupių genetinėje sistemoje dažniausiai pasikartoja Ddghm, cgm, dk. dl aleliai. Tyrimų metu nustatyta, kad eržilo Kalmano linija nuo kitų eržilų linijų skyrėsi dideliu statistinio patikimumo (P < 0,01) laipsniu pagal alelių Ddk ir EsII dažnumą. Pagal homozigotiškumo laipsnį Ca = 46,15% ši linija yra pati homogeniškiausia. Šios linijos homozigotiškumo laipsnis galėjo padidėti dėl uždaro veisimo, inbrydingo (F = 6,9%) bei selekcijos, kuri vyko linijos konsolidavimo pagal tipą kryptimi. Didžiausias genetinis panašumas nustatytas tarp Šachtioro II 235 ir šiaurės švedų veislės eržilo Klinto linijų (r=0,914). Tai rodo ir kilmės analizė. Šachtioro linijoje net 84% tirtų arklių turi šiaurės švedų arklių kraujo.
Raktažodžiai: arkliai, linijos, kraujo grupės, baltymų polimorfizmas, genų dažnis, genetinis panašumas.

 
ISSN 1392–6144
Animal Husbandry. Scientific Articles, 2004, 45, p. 24-30
 
UDK 636.5.082
 
NAMINIŲ VIŠTINIŲ PAUKŠČIŲ RŪŠIŲ GENETINĖS ĮVAIROVĖS IR GENETINIO
PANAŠUMO TYRIMAI
 
Robertas Juodka, Dalius Butkauskas, Aniolas Sruoga, Vaida Tubelytė–Kirdienė,
Elena Mozalienė, Algimantas Paulauskas
 
1Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės institutas, 2Vilniaus universiteto ekologijos institutas, 3Vytauto Didžiojo universitetas
 
SANTRAUKA
 
Remiantis ištirtais nespecifinių kraujo serumo baltymų alelių dažnumais trijuose vištinių paukščių rūšyse (vištos, kalakutai, putpelės) nustatyti genetinio panašumo ir genetinės distancijos koeficientai pagal M. Nei tarp šių paukščių rūšių.
Didžiausias genetinio panašumo koeficientas ir trumpiausia genetinė distancija buvo pastebėti tarp kalakutų ir putpelių populiacijų. Remiantis atlikta klasterine analize nustatyta, kad kalakutai ir putpelės yra artimesni vieni kitiems, lyginant šias paukščių rūšis su vištomis.
Raktažodžiai: vištos, kalakutai, putpelės, alelių dažnumas, heterozigotiškumas, genetinis panašumas, filogenetiniai ryšiai.

 
ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2004, 45, p. 31-39
 
UDK 636.2.082.591.3
 
Galvijų ovocitų GYVYBINGUMO TYRIMAI, MODIFIKUOJANT SUBRANDINIMO SĄLYGAS IR UŽŠALDANT VITRIFIKACIJOS BŪDU
 
Rasa Nainienė, Algirdas Urbšys, Jonas Kutra, Vidmantas Pileckas, Artūras Šiukščius
 
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
Santrauka
 
Buvo tiriamas subrandinimo sąlygų poveikis galvijų ovocitų gyvybingumui po užšaldymo vitrifikacijos būdu.
Nustatyta, kad kumuliuso ląstelės teigiamai veikė ovocitų subrendimą ir apsivaisinimą: subrendo 3,4%, o apsivaisino 25,1% daugiau tų ovocitų, kurie buvo kultivuoti su kumuliusu. Kumuliuso ląstelės pagerino ovocitų išgyvenimą po vitrifikacijos: subrendo 35 iš 68 (51,5%), o apsivaisino – 20 iš 35 (29,4%) ovocitų, užšaldytų su kumuliusu. Kumuliuso ląstelių pašalinimas ovocitų subrandinimą sumažino 22,9%, o apsivaisinimą – 12,3%.
Įvertinus ovocitų subrandinimo trukmės įtaką jų užšaldymui vitrifikacijos būdu, nustatyta, kad 12 ir 24 val. subrandinimas prieš kriokonservavimą sąlygoja atitinkamai 37,3 ir 40% ovocitų apsivaisinimą.
Nustatyta, kad ekvilibracijos terpės, kurios buvo paruoštos panaudojant Diulbeko tirpalą arba TCM-199, neturėjo esminės įtakos galvijų ovocitų gyvybingumui: po atšildymo atitinkamai vystėsi 34 iš 82 (41,5%) ir 27 iš 68 (39,7%) ovocitų.
Raktažodžiai: ovocitai, vitrifikacija, gyvybingumas, subrandinimas, kumuliusas.

 
ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2004, 45, p. 40-50
 
UDK 636.084.085
 
AZOTINIŲ MEDŽIAGŲ IR ANGLIAVANDENIŲ FERMENTACIJA GALVIJŲ DIDŽIAJAME PRIESKRANDYJE, ŠERIANT CUKRINIŲ RUNKELIŲ GRIEŽINIŲ SILOSU
 
Saulius Bliznikas, Petras Bendikas, Vytautas Tarvydas, Virginijus Uchockis
 
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
Santrauka
 
Bandymai atlikti 2001–2002 metais Lietuvos gyvulininkystės instituto Bandymų skyriuje ir Chemijos laboratorijoje. Bandymams buvo sudaryta po 2 analogines melžiamų karvių (grupėje n=10) ir penimų galvijų (grupėje n=12) grupes. Tiriamuoju laikotarpiu kontrolinės grupės karvės gavo šieno, iki soties kukurūzų siloso, kombinuotojo pašaro. Tiriamosios grupės karvių davinyje dalis kukurūzų siloso (60%) buvo pakeista cukrinių runkelių griežinių silosu. Kontrolinės grupės penimi galvijai tiriamuoju laikotarpiu gavo šieno, iki soties - kukurūzų siloso bei po 2,5 kg kombinuotojo pašaro. Tiriamosios grupės penimų galvijų davinyje kukurūzų silosas buvo visiškai pakeistas cukrinių runkelių griežinių silosu, o kombinuotojo pašaro kiekis sumažintas iki 1,5 kg. Šio darbo tikslas buvo ištirti azotinių medžiagų ir angliavandenių fermentacijos galvijų didžiajame prieskrandyje ypatumus, kai jų pašarų davinyje kukurūzų silosas ar jo dalis pakeičiama cukrinių runkelių griežinių silosu.
Tyrimai parodė, kad šeriant galvijus pašarų daviniu, kuriame kukurūzų silosas dalinai arba visiškai pakeičiamas cukrinių runkelių griežinių silosu, jų prieskrandžiuose susidaro palanki terpė pirmuonių augimui ir vystymuisi. Melžiamų karvių pašarų davinyje 60% kukurūzų siloso pakeitus cukrinių runkelių griežinių silosu, prieskrandžiuose infuzorijų skaičius padidėjo 83,24% (P< 0,025). Penimų galvijų pašarų davinyje kukurūzų silosą visiškai pakeitus cukrinių runkelių griežinių silosu, infuzorijų skaičius padidėjo 135,87% (P< 0,005). Cukrinių runkelių griežinių silosas galvijų pašarų davinyje turėjo įtakos azotinių medžiagų fermentacijai prieskrandyje. Melžiamų karvių prieskrandžio turinyje padidėjo bendro (10,93%) ir baltyminio (22,71%) azoto bei 70,30% (P< 0,005) sumažėjo amoniako azoto koncentracija. Tokie pat dėsningumai nustatyti, analizuojant penimų galvijų prieskrandžio turinį: bendro ir baltyminio azoto koncentracija padidėjo atitinkamai 8,50% (P< 0,05) ir 15,54% (P< 0,025), amoniako azoto koncentracija sumažėjo 76,22% (P< 0,001). Pašarų davinį su cukrinių runkelių griežinių silosu gavusių gyvūnų prieskrandžio turinio pH sumažėjo atitinkamai 0,46 vieneto (P< 0,005) melžiamoms karvėms ir 0,22 vieneto - penimiems galvijams. Pernelyg sumažėjęs amoniako azoto kiekis ribojo LRR gamybą galvijų prieskrandžio turinyje. Melžiamų karvių prieskrandžio turinyje LRR sumažėjo 16,30%, penimų galvijų - 12,95% (P< 0,025). Pasikeitęs LRR procentinis santykis atitiko tos amžiaus grupės gyvūnų organizmo poreikius. Melžiamų karvių prieskrandžio turinyje 4,04% padaugėjo acto rūgšties bei 2,61% sumažėjo sviesto rūgšties. Penimų galvijų prieskrandžio turinyje 3,28% (P< 0,025) sumažėjo acto rūgšties bei 3,76% (P< 0,025) padaugėjo propiono rūgšties.
Raktažodžiai: cukrinių runkelių griežinių silosas, melžiamos karvės, penimi galvijai, fermentacija, prieskrandžio turinys.

 
ISSN 1392–6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2004, 45, p. 51-57
 
UDK 636.5.085
 
PROBIOTIKŲ YEASTURE IR BIO PLUS 2B PANAUDOJIMAS VIŠČIUKŲ BROILERIŲ LESALUOSE
 
Inga Kepalienė, Diana Gudavičiūtė, Ramunė Sabalionytė, Danius Vencius
 
Vilniaus pedagoginis universitetas
 
Vytautas Tėvelis
 
AB "Vilniaus paukštynas"
 
SANTRAUKA
 
Tyrimai atlikti Vilniaus pedagoginio universiteto Biologinės įvairovės ir technologijų tyrimo laboratorijoje ir AB „Vilniaus paukštynas”. Tyrimų objektas – Ross keturių linijų derinio viščiukai broileriai. Tirtos probiotinių preparatų Yeasture (gamintojas "Cenzone", JAV) ir Bio Plus 2B (gamintojas "Biochem", Danija) panaudojimo lesaluose galimybės ir jų įtaka viščiukų broilerių augimui. 42 dienų amžiuje dėl Yeasture ir Bio Plus 2B probiotikų įtakos viščiukų broilerių gyvoji masė padidėjo 1,49% ir 2,66%, vidutinis paros prieaugis – 1,40% ir 2,62%, lyginant su kontroline grupe. Lesalų sąnaudos vienam kilogramui gyvosios masės prieaugio buvo 5,38% (Yeasture) ir 6,46% (Bio Plus 2B) mažesnės negu kontrolinės grupės broilerių. Probiotikas Bio Plus 2B, lyginant su Yeasture, geriau skatino viščiukų broilerių augimą.
Raktažodžiai: probiotikai, viščiukai broileriai, augimas.

 
ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2004, 45, p. 58-70
 
UDK 632.1.581.2
 
KUKURŪZŲ GRŪDŲ UŽTERŠTUMAS TOKSIŠKAIS PELĖSINIAIS GRYBAIS
IR MIKOTOKSINAIS
 
Audronė Mankevičienė, Ona Auškalnienė
 
Lietuvos žemdirbystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Lietuvos žemdirbystės institute 2003 metais buvo ištirtas kukurūzų hibridų vaškinės ir kietosios brandos grūdų apsikrėtimas įvairių genčių mikromicetais. Išanalizuoti 7 kukurūzų hibridų grūdai (28 pavyzdžiai), nuimti vaškinėje brandoje, ir 10 kukurūzų hibridų grūdai (48 pavyzdžiai) kietojoje brandoje. Grūduose buvo aptikta Fusarium, Alternaria, Penicillium, Acremonium, Cladosporium ir kitų spp. mikromicetų. Ir vaškinėje, ir kietojoje brandoje dominavo Acremonium, Alternaria ir Cladosporium genčių grybai – atitinkamai 57-100, 18,5-68,5 ir 38-98,5% užsikrėtusių grūdų. Fusarium genties grybai skirtingų kukurūzų hibridų grūduose buvo paplitę nevienodai. Labiausiai Fusarium spp. mikromicetais tiek vaškinėje, tiek kietojoje brandoje buvo užsikrėtę hibrido Baxxao grūdai (26,5-78%), mažiausiai - Trumph, RG-12 ir Magda grūdai (0–3). Visuose tirtuose kukurūzų hibridų grūduose dominavo F. poae, F. sporotrichioides ir F. avenaceum, nors buvo rasta deoksinivalenolį (DON) bei zearalenoną (ZEN) produkuojantys F. culmorum bei F. graminearum mikromicetų.
Buvo nustatytas toksiškų Fusarium spp. mikromicetų ir jų produkuojamų mikotoksinų DON bei ZEN kaupimasis kukurūzų grūduose, laikant juos skirtingai: su burbuolėmis ir iškultus. Grūdus laikant iškultus, pažeidimo toksiškais Fusarium spp. mikromicetais nenustatyta, rasta tik mikotoksino ZEN pėdsakų - 12,0-21,5 ppb, DON nerasta. Laikant kukurūzus su burbuolėmis, grūdų drėgmė, paviršinis užterštumas ir vidinis pažeidimas mikromicetais buvo didesnis, bet mikotoksino ZEN nerasta, o nedidelis DON kiekis (0,1 ppm) rastas tik Trumph kukurūzų hibrido grūduose.
Raktažodžiai: kukurūzų hibridai, kukurūzų grūdai, pelėsiniai grybai, zearalenonas, deoksinivalenolis, mikotoksinai.

 
ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2004, 45, p. 71-79
 
UDK 636.2.082.637.11
 
LIETUVOS VIETINIŲ ŠĖMŲ IR BALTNUGARIŲ KARVIŲ PIENINGUMO
IR PIENO KOKYBĖS PALYGINIMAS
 
Danguolė Urbšienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
 
SANTRAUKA
 
Tyrimai atlikti 2002-10-01 – 2003-09-30 laikotarpiu LVA Gyvulininkystės institute su 15 genofondo bandoje laikomų vietinių šėmų (n=7) ir baltnugarių (n=8) veislės karvių.
Genofondo išsaugojimui laikomų vietinių baltnugarių karvių vidutiniai paros primilžiai (natūralaus ir 4% riebumo pieno kiekis) buvo 1,7 ir 3,1 % mažesni negu šėmų karvių. Atitinkamai iš jų vidutiniškai per parą gauta 4,1 ir 6,5 % mažiau riebalų ir baltymų.
Vietinių šėmų karvių piene vidutiniškai buvo 0,26 % daugiau sausųjų medžiagų negu baltnugarių karvių piene. Tame tarpe daugiau baltymų, kazeino, mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo. Tuo pačiu šėmų karvių pieno riebaluose buvo 0,46% daugiau nesočiųjų ir 0,79 % daugiau biologiškai vertingiausių polinesočiųjų riebalų rūgščių. Abiejų genofondo bandoje laikomų veislių karvių pieno fizinės, cheminės ir technologinės savybės ženkliai nesiskyrė ir atitiko sūrių, sviesto ir kitų pieno produktų gamybai keliamus reikalavimus.
Gauti rezultatai parodė, kad siekiant išryškinti pagerintų baltnugarių ir šėmų galvijų veislėms būdingus pieningumo pokyčius, pieno maistinės, biologinės bei technologinės vertės ypatumus, būtina tęsti pradėtus tyrimus ir kaupti duomenis tolesnei analizei.
Raktažodžiai: vietiniai galvijai, karvių pieningumas, pieno kokybė

 
ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2004, 45, p. 80-87
 
UDK 636.2.083

ANTISEPTINIŲ VILGIKLIŲ PANAUDOJIMAS KARVIŲ SPENIŲ DEZINFEKCIJAI

Jovita Matuolienė, Gediminas Vaičionis

Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės institutas

SANTRAUKA

Bandymas atliktas 2002-2003 m. Radviliškio rajono Skėmių ŽŪB su melžiamomis karvėmis, laikomomis saitiniu būdu ir melžiamomis į pieno linijas. Bandymo metu buvo tirti antiseptinių spenių vilgiklių "Hamra Dipal" ir "Nova Dip" efektyvumas ir panaudojimo būdai. Panaudoti antiseptiniai vilgikliai "Hamra Dipal" ir "Nova Dip" somatinių ląstelių skaičių melžiamų karvių piene sumažino 1,5 ir 3,24 karto, lyginant su kontroline grupe, bendram bakterijų skaičiui (BBS), pieno kiekiui, riebumui, baltymingumui, rūgštingumui bei laktozei antiseptinių vilgiklių panaudojimas bandymo metu įtakos neturėjo. Ekonomiškesnis profilaktinis tešmens apdorojimo būdas buvo vilgymas, nes vilgiklio išlaidos vienai karvei per dieną purškimo būdu padidėja 0,95-0,96 cento.
Raktažodžiai: somatinės ląstelės, pieno kokybė, antiseptiniai spenių vilgikliai, saitinis laikymo būdas.