ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2006. 48. P. 3-15

UDK 636.1.082

LIETUVOS SUNKIŲJŲ ARKLIŲ NAUJOS LINIJOS POTENCIALIŲ PRADININKŲ
ATRANKA PAGAL FENOTIPINIUS POŽYMIUS

Rūta Šveistienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas

Gauta 2006-11-02; priimta spausdinti 2006-12-04

SANTRAUKA

Lietuvos sunkiųjų arklių veislės heterozigotiškumui praplėsti būtina panaudoti visą turimą arklių genetinį potencialą, įvertinant naujos linijos formavimui atrenkamus eržilus, siekiant sustabdyti Lietuvos sunkiųjų arklių veislės genealoginės struktūros nykimą. Pagal paruoštą ekspedicijų planą buvo surinkti duomenys apie arklių kilmę, atrenkami tipingi arkliai, matuojami ir atliekamas kompleksinis jų vertinimas.
Išanalizavus Gandro 0697 linijos palikuonių genealogiją nustatyta, kad yra penkios kartos, todėl šių arklių genealoginę grupę galima vertinti kaip atskirą ir savarankišką liniją.
Palikuonių genealoginė analizė rodo, kad 30% veislinių arklių yra gauti taikant giminingą poravimą. Vidutinis šių arklių inbrydingo laipsnis – 6,6 %. Dabartiniai Gandro 0697 linijos eržilai yra pageidaujamo tipo ir eksterjero. Atrinkti tipingi eržilai bus įtraukti į bendrą Lietuvos sunkiųjų arklių veisimo programą. Siūloma šios grupės arklius veisti uždarų populiacijų metodu, išsaugant genealoginę struktūrą.

Raktažodžiai: arkliai, kartоs, eksterjeras, koreliacija, inbrydingas

 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2006. 48. P. 16-27

UDK 636.1.082

ŽEMAITUKŲ VEISLĖS ARKLIŲ KOMPLEKSINIO VERTINIMO TOBULINIMAS

Valė Macijauskienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas

Gauta 2006-09-01; priimta spausdinti 2006-12-04

SANTRAUKA

Viena iš svarbiausių arklių selekcinės sistemos dalių yra kuo objektyvesnis arklio įgimtų savybių įvertinimas.
Šio darbo metu atlikus žemaitukų veislės arklių eksterjerinių-ūkinių savybių 1998- 2006 m. vertinimo analizę, pasidomėjus kaimyninių Europos šalių patirtimi paaiškėjo, kad šiuolaikinė žemaitukų vertinimo sistema veiksminga, atrenkant juos pagal kilmę, tipingumą, eksterjerą ir konstituciją, kūno matmenis, charakterį ir judesius, tačiau nepakankamai efektyvi ir objektyvi, vertinant įgimtas jaunų arklių darbines savybes. 2001-2004 metų varžybų rezultatus labai įtakojo raitelių meistriškumas ir išorinės sąlygos. Prieš įrašant į kilmės knygas (3-3,5 m. amžiaus), žemaitukų veislės eržiliukai ir kumelaitės turėtų būti įvertinti pagal požymių kompleksą (kaip ir iki šiol) bei praeiti paprastesnius negu dabar įžanginius ir tiek eržiliukams, tiek kumelaitėms privalomus darbingumo vertinimo bandymus. Natūralių judesių įvertinimas ir šokdinimo laisvėje rezultatai turėtų sudaryti eržilo (kumelės) kompleksinio vertinimo dalį ir turėti įtakos atrenkant arklius veislei bei konkrečiai naudojimo sričiai.
Patobulinta žemaitukų kompleksinio vertinimo sistema padėtų skatinti žemaitukų auginimo ir treniravimo kokybės kilimą, jų universalių savybių išsaugojimą bei vystymą, objektyvesnę arklių atranką ir efektyvesnį duomenų apdorojimą.

Raktažodžiai: žemaitukai, vertinimo metodikos, darbinės savybės, atranka
 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2006. 48. P. 28-35

UDK 636.3.082

AVINŲ ĮTAKA ĖRIAVEDŽIŲ REPRODUKCIJAI IR PRIEAUGLIO SVORIUI

Birutė Zapasnikienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas

Gauta 2006-10-04; priimta spausdinti 2006-12-04

SANTRAUKA

Tyrimų analizei naudoti 2002-2006 m. gauti LVA Gyvulininkystės institute saugomų Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių reprodukcijos rodikliai. Avys buvo veisiamos grynuoju veisimu uždarų populiacijų metodu. Buvo sudarytos 4 avių grupės (po 8-9 ėriavedes), joms priskirti 4 negiminingi avinai. Avis kergėme vieną kartą metuose (spalio mėn.). Visų grupių avys vid. atsivedė po 2 ėriukus, tačiau su avinu Redžiu kergtų avių bergždumas siekė beveik 22%, o 20,7% ėriukų gimė negyvi. Didžiausiu augimo intensyvumu pasižymėjo su Rabekiu kergtų avių palikuonys, o su Banroku kergtos avys buvo pačios visliausios. Tuo tarpu pirmojo apsiėriavimo vados dydis neturėjo įtakos tolesniam ėriavedžių vislumui. Be to, avinų kilmė (kelių ėriukų vadoje atvesti)bei svoris taip pat neturėjo esminės įtakos ėriavedžių reprodukcijai ir prieauglio svoriui. Greičiausiai augo su Būgiu ir Rabekiu kergtų avių atsivesti avinukai. Tarp atskirų grupių bendraamžių buvo nuo 0,93 iki 6,40 kg statistiškai patikimas svorio skirtumas (20, 60, 135 dienų ir 1 metų amžiaus).

Raktažodžiai: avinai, ėriavedės, reprodukcija, vislumas, augimo intensyvumas
 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2006. 48. P. 36-43

UDK 636.2.082

PRASKIEDIMO TEMPERATŪRŲ ĮTAKA BULIŲ SPERMOS FIZIOLOGINIAMS RODIKLIAMS

Vidmantas Pileckas, Jonas Kutra, Rasa Nainienė, Artūras Šiukščius, Algirdas Urbšys

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas

Gauta 2006-10-06; priimta spausdinti 2006-12-04

SANTRAUKA

Tyrimams buvo naudojama bulių sperma, kurioje spermatozoidų judrumas ne mažesnis kaip 7 balai, o koncentracija – ne mažesnė kaip 0,8 mlrd. / cm³. Įšaldymo metu buvo palaikoma stabili -150±5⁰C temperatūra, barbotuojant skysto azoto garus, kontroliuojama elektroniniais termometrais TE-200M ir ST-200. Po paėmimo ir įvertinimo viena spermos dalis buvo skiedžiama 32±1⁰C skiedikliu taip, kad po įšaldymo-atšildymo vienoje spermos dozėje būtų ne mažiau kaip 15 mln. judrių spermatozoidų, antra dalis buvo skiedžiama santykiu 1:1 32±1⁰C, po to iš karto buvo praskiesta 19±1⁰C skiedikliu iki galutinės spermatozoidų koncentracijos. Sperma santykiu 1:1 taip pat buvo skiedžiama ir 27±1⁰C, 25±1⁰C bei 20±1⁰C skiedikliais, bei antrą kartą – 19±1⁰C skiedikliu. Po įšaldymo-atšildymo, esant dukartiniam spermos praskiedimui, spermatozoidų judrumas 45,5% (P < 0,001), judrumas po 5 val. išlaikymo 38±0,5⁰C temperatūroje – 2,5 karto, absoliutus gyvybingumas – 81,2% (P < 0,001), gyvybingumas – 18,9% (P < 0,001) didesni, lyginant su vienkartiniu spermos praskiedimu. Spermoje, pirmąkart praskiestoje 32±1⁰C skiedikliu, o antrąkart – 19±1⁰C skiedikliu, nustatėme 70,6±1,1% spermatozoidų su pažeistomis membranomis, 27±1⁰C – 77,6±0,5%, 25±1⁰C skiedikliu – 69,8±2,5%, 20±1⁰C – 64,8±0,9%. Nuo spermos paėmimo, atlikus spermos atvėsinimą ir ekvilibraciją 4 val. laikotarpyje, spermatozoidų su nepažeistomis membranomis, skiedžiant spermą 32±1⁰C skiedikliu, padidėjo 20%, 27±1⁰C – 12,6%, 25±1⁰C – 14,4%, 20±1⁰C – 27,4%, lyginant su spermatozoidų membranų vientisumu po spermos paėmimo (86,2±0,9%).

Raktažodžiai: sperma, praskiedimas, temperatūros, buliai, judrumas
 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2006. 48. P. 44-51

UDK 636.5.082

VIŠTŲ IR KALAKUTŲ GENETINĖS ĮVAIROVĖS TYRIMAS, PANAUDOJANT VIŠTINIAMS PAUKŠČIAMS SPECIFINIUS MIKROSATELITINIUS PRADMENIS

Robertas Juodka¹⁾, Audronė Benediktavičiūtė-Kiškienė¹⁾,
Dalius Butkauskas²⁾, Aniolas Sruoga^2,3)

1)Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas
R. Žebenkos 12, LT-82317 Baisogala, Radviliškio r., el. paštas: lgi@lgi.lt

2)Vilniaus universiteto Ekologijos institutas
Akademijos g. 2, LT-08412 Vilnius-21

3)Vytauto Didžiojo universitetas
K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas

Gauta 2006-10-30; priimta spausdinti 2006-12-04

SANTRAUKA

Penkios vištinių paukščių mikrosatelitinių pradmenų poros (GUJ0017, GUJ0023, GUJ0063, GUJ0084, GUJ0086) buvo panaudotos keturių dėsliųjų vištų pradinių linijų ir dviejų sunkaus tipo kalakutų krosų genetinės įvairovės tyrimams.
Pradmenų pora GUJ0023 pasižymėjo tarprūšiniu specifiškumu. Visose vištų linijose ir kalakutuose su šiuo pradmeniu amplifikuotos DNR frakcijos buvo monomorfinės, ir atitinkamai buvo 500 ir 700 bazinių porų dydžio. Mikrosatelitinis pradmuo GUJ0017 pasirodė tinkamu tarprūšinei ir vidurūšinei genetinei įvairovei tirti. Tėvinio derinio vištose (A ir B linijos) buvo amplifikuotos dvi DNR frakcijos (100 ir 130 bazinių porų), motinų derinio vištose (C ir D linijos) – viena, 120 bazinių porų frakcija, kalakutuose BIG-6 ir BUT-9 – po dvi frakcijas, 120 ir 140 bei 110 ir 130 bazinių porų dydžio. Mikrosatelitinis pradmuo GUJ0084 pasirodė tinkamu vidurūšinės įvairovės tarp vištų linijos B ir likusių linijų, ir vidurūšinės įvairovės tarp kalakutų krosų tyrimui, o taip pat tarprūšinei genetinei įvairovei tirti.

Raktažodžiai: vištos, kalakutai, specifiniai mikrosatelitiniai pradmenys vištiniams paukščiams
 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2006. 47. P. 52-62

UDK 636.4.083

KIAULIŲ PENĖJIMO EFEKTYVUMAS APTVARUOSE SU KIETA DANGA

Remigijus Juška, Violeta Juškienė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas

Gauta 2006-11-16; priimta spausdinti 2006-12-04

SANTRAUKA

Šių tyrimų tikslas buvo ištirti kiaulių augimą tvarte su reguliuojamu mikroklimatu ir lauke įrengtuose aptvaruose su kieta danga bei įvertinti čia susidarančias sąlygas. Tyrimai atlikti su 140 Lietuvos baltųjų, Vokietijos landrasų, pjetrenų [(LBxVL)xPj] ir Lietuvos baltųjų, Vokietijos landrasų ir diurokų [(LBxVL)xD] veislių mišrūnėmis kiaulėmis. Gegužės-liepos ir rugpjūčio–spalio mėnesiais atlikti 2 bandymai, kiekvienam bandymui suformuojant kontrolinę ir tiriamąją penimų kiaulių grupes. Kontrolinės grupės kiaulės augintos tvarte 18 m² ploto garduose, tiriamosios grupės – lauke įrengtuose 23 m² ploto aptvaruose su juose įrengtomis 13,7 m² ploto pavėsinėmis. Tyrimų metu nustatyta, kad kiaulių augimui lauke įrengtuose aptvaruose su kieta danga svarbią reikšmę turėjo oro temperatūra. Esant aukštai temperatūrai I bandymo metu lauke augintos kiaulės priaugo 17,5% mažiau svorio, o bandymo pabaigoje vidutinis kiaulės svoris buvo 7,18 kg (P=0,014) mažesnis nei augintų tvarte. II bandymo metu esant optimalesnei oro temperatūrai, lauke augintos kiaulės priaugo 17,2 % daugiau, o bandymo pabaigoje vidutinis kiaulės svoris buvo 4,79 kg (P=0,086) didesnis nei augintų tvarte.
Mikrobiologiniais oro tyrimais didžiausias mikroorganizmų skaičius abiejų bandymų metu buvo tvarte. Čia jis buvo 1,7 (P=0,0032) - 2,1 (P=0,0003) karto didesnis nei lauke. Taip pat bendras E. coli bakterijų skaičius tvarte buvo 1,7 (P=0,077) - 2,1 (P=0,021) karto didesnis nei lauke.

Raktažodžiai: kiaulės, klimatas, atviros patalpos, aptvarai su kieta danga
 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2006. 48. P. 63-75

UDK 636.5.083

MĖSAI AUGINAMŲ VIŠČIUKŲ GEROVĖ LIETUVOJE

Vytautas Ribikauskas, Ina Skurdenienė, Audronė Benediktavičiūtė-Kiškienė,
Gediminas Vaičionis

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas

Gauta 2006-11-06; priimta spausdinti 2006-12-04

SANTRAUKA

Europos Sąjungoje žemės ūkio paskirties paukščių gerovę ūkiuose nustato reglamentai 1274/91 EC, 788/95 EC ir direktyva 199/74 EC. Viščiukų broilerių gerovė ūkiuose buvo vertinama pagal 110 tiesioginių ir netiesioginių reikšminių rodiklių. Įvertintuose ūkiuose šių paukščių grupės buvo laikomos palaidai ant kraiko. 50% patikrintų ūkių viščiukai broileriai dienos metu apžiūrimi ne rečiau kaip 4 kartus per parą, likusiais atvejais – bent 2 kartus per parą. Minimalus 10 liuksų dirbtinis apšvietimas, reikalingas darbuotojams bet kuriuo paros metu įvertinti paukščių būklę, registruotas 66,7% ūkių. 16,7% ūkių , daugiausia ūkininkų ar gyventojų, dirbtinio apšvietimo nėra arba jis nepakankamas. Visuose bendrovių, individualių įmonių paukštynuose taikoma „tuščia-pilna“ technologija, ūkininkų ir gyventojų fermose tokios galimybės nėra. 90% bendrovių, individualių įmonių paukštynuose mechaninių ventiliacijos sistemų pajėgumai yra pakankami palaikyti zoohigieniniuose normatyvuose numatytą oro apykaitą, ar užtikrinti patalpose mikroklimato parametrus. 54% vertintų ūkių oro santykinis drėgnis rudens mėnesiais viršijo optimalią (60-70%) normą ir buvo nuo 79,0 iki 87,7%. Dulkių koncentracija vertintose viščiukų broilerių ir pakaitinių vištaičių patalpose buvo nuo 0,03 iki 16,4 mg/m³. Amoniako koncentracija 16,7% vertintų paukštidžių viršijo 40 ppm ribą, 33,3% vertintų paukštidžių viršijo 20 ppm ribą, likusiais atvejais patalpose šių kenksmingų dujų koncentracija nesiekė 10 ppm. Patalpų kasmetinę dezinfekciją, deratizaciją atlieka visi vertinti ūkiai. Reikėtų atkreipti dėmesį į vištinių paukščių jauniklių kojų problemas, ascitus, staigios mirties sindromą, vienpusišką lesinimą.

Raktažodžiai: paukštininkystė, gerovė, mėsiniai viščiukai, technologijos
 

ISSN 1392-6144
Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2006. 48. P. 76-86
UDK 636.9.083

EKOLOGIŠKAI LAIKOMŲ TRIUŠIŲ TVARTO MIKROKLIMATO ĮVERTINIMAS

Vytautas Ribikauskas, Daiva Ribikauskienė, Birutė Božytė

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas

Gauta 2006-10-20; priimta spausdinti 2006-12-04

SANTRAUKA

Buvo tiriami kai kurie triušidės mikroklimato parametrai – patalpų oro temperatūra, santykinis drėgnis, oro judėjimo greitis. Taip pat buvo nustatoma amoniako ir anglies dvideginio koncentracija, bendras bakterijų skaičius, E. coli grupės bakterijų skaičius, dulkių ir pelėsinių grybų koncentracija tvarto ore. Palyginimui tokie pat tyrimai atlikti lauke, triušidės aplinkoje.
Tyrimais nustatyta, kad triušidės mikroklimato parametrai buvo optimalūs ir neviršijo rekomenduojamų normų. Triušidės aplinkoje rasta iš triušidės į lauką patekusių bioaerozolių: dulkių koncentracija buvo 12,72 mg/m³ (79,7 % dulkių koncentracijos patalpos ore), bendras bakterijų skaičius ore - 1,39 tūkst./m³ (3,5 %), E. coli bakterijų skaičius ore - 44,23 vnt./m³ (16,9 %), pelėsinių grybų koncentracija - 1,15 tūkst./m³ (tai sudarė 38,3 % koncentracijos patalpos ore). Pastebėta, kad paros bėgyje triušidės mikroklimato rodikliai keitėsi – oro temperatūra, anglies dvideginio koncentracija 9, 15 ir 21 val. buvo didesnės nei 3 val., amoniako, dulkių, pelėsinių grybų koncentracijos rodikliai, bendras bakterijų kiekis ore, oro judėjimo greitis 9 ir 15 val. buvo didesni nei 21 val. Analizuojant įvairių mikroklimato faktorių koreliacinius tarpusavio ryšius, nustatyta pelėsinių grybų koncentracijos ore priklausomybė nuo triušidės oro temperatūros ir drėgnio.

Raktažodžiai: triušiai, triušidė, mikroklimatas, bioaerozoliai, amoniakas, anglies dvideginis, oro mikroorganizmai