Chemijos laboratorija

Bendra informacija apie laboratoriją

CHEML darbuotojai

Chemijos laboratorijoje dirba 7 darbuotojai: 3 mokslų daktarai, 2 chemikai ir 2 laborantai.

Mokslinės veiklos tikslas – tirti pašarų ir pašarinių augalų sudėtį, pašarinę vertę, pašarų, pieno ir mėsos kokybę.

Mokslinės veiklos kryptys

Teikiamos paslaugos

Istorija

1956 m. Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institutą perkėlus iš Vilniaus į Baisogalą, po reorganizavimo įkurta Biochemijos laboratorija. Pradėti pirmieji tiriamieji gyvūnų aprūpinimo mikroelementais darbai. Nustatytas teigiamas kobalto priedo žąsų ir kiaulių daviniuose poveikis. 1961 m. pradėti mikroelementų tyrimai pašaruose, išaugintuose įvairiuose dirvožemio tipuose. Nustatytas mikroelementų (mangano, cinko, vario, molibdeno) kiekis Lietuvos pašariniuose augaluose ir jų susikaupimą sąlygojantys faktoriai, tirta kokiais mikroelementais ir kokiu kiekiu reikėtų papildyti kiaulėms ir galvijams skirtus kombinuotuosius pašarus. Tirti kalcio ir fosforo kiekiai Lietuvoje auginamuose pašariniuose augaluose. 1962 m. pradėti pašarų aminorūgščių sudėties tyrimai skysčių chromatografijos metodu.

1967 m. pertvarkius instituto padalinių struktūrą, laboratorija pavadinta Biochemijos ir radiobiologijos laboratorija. Be jos, institute dar buvo 13 skyrių ir laboratorijų tarp jų Zootechninių analizių laboratorija, kuri 1976 m. prijungta prie Biochemijos ir radiologijos laboratorijos. Laboratorijai iki 1981 m vadovavo Vitoldas Stankevičius. Nuo 1981 m. laboratorijai vadovauja dr. Gintautas Švirmickas.

1983 m., instituto Mokslinės tarybos nutarimu, laboratorija reorganizuota į Centrinę zoocheminių analizių laboratoriją, prijungiant Pieno tyrimo laboratoriją, buvusią Galvijų veisimo sektoriuje. Pradėti riebalų rūgščių tyrimai mėsoje ir pieno produktuose dujų chromatografijos metodais. Kartu su kitais instituto mokslininkais, laboratorijos darbuotojai ištyrė drėgnų pašarų mišinių, įvairiais preparatais konservuoto siloso, rapsų grūdų ir išspaudų, gyvų mielių ir De-Odorase priedų įtaką karvių produktyvumui, maisto medžiagų virškinamumui, pieno kokybei ir sudėčiai, pieno technologinėms savybėms, sūrių kokybei Nustatyta, kad rapsų sėklos ir išspaudos neturėjo neigiamos įtakos pieno kokybei ir jo technologinėms savybėms. Nustatyta nežymi teigiama Saccharomyces cerevisiae 1026 preparato įtaka tiek pieno cheminei sudėčiai, tiek ir kai kurioms technologinėms savybėms. Tų pačių bandymų metu išaiškinta minėto priedo įtaka pieno išsilaikymui +40 ir +120C temperatūroje, sutraukinimo procesui ir natūraliai fermentinei sistemai.

Atlikti tyrimai parodė, kad kombinuotuosiuose pašaruose importuotus sojų rupinius ekvivalentiškai pagal baltymus pakeitus Lietuvoje išaugintais saldžiųjų lubinų, pašarinių pupų, žirnių ar vikių miltais, pieno cheminė sudėtis, fizikocheminės ir technologines savybes iš esmės nesiskyrė. Ženklesni skirtumai buvo nustatyti tik analizuojant kai kuriuos biocheminius pieno rodiklius. Panašūs rezultatai gauti, kombinuotuosiuose melžiamų karvių pašaruose rapsų išspaudas pakeitus Lietuvoje išaugintų sojų pupelių miltais 2000 m. Instituto taryba patvirtino naują instituto struktūrą – laboratorija pavadinta Chemijos laboratorija.

2000–2005 m. siekiant narystės Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos bei ES teisės aktų suderinamumo, parengti pašarų maisto medžiagų, vitaminų, aminorūgščių, mikroelementų, uždraustų vartoti antibiotikų, teršalų ir kt. kenksmingų medžiagų pašaruose cheminės analizės metodų techniniai reglamentai. Kompleksiniuose darbuose (su kitais instituto mokslininkais) nagrinėjamas skirtingos biologinės vertės pašarų poveikis karvių produktyvumui ir pieno kokybei. Taip pat dirbama ekologinio pieno gamybos plėtros, karvių produktyvumo kontrolės, pieno supirkimo sistemų Lietuvoje optimizavimo klausimais.

2007–2008 m. pašarų cheminės sudėties tyrimams kuriami ir pradėti taikyti artimojo infraraudonojo atspindžio spektroskopijos metodai (dr. G. Švirmickas).

Mokslinė veikla

Mokslinių tyrimų kryptis – pašarų ir gyvūninės kilmės maisto produktų cheminės sudėties ir kokybės tyrimai. Laboratorijos darbuotojų (kartu su kitų instituto padalinių darbuotojais) vykdomos mokslinių darbų temos:

Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas

Laboratorijos mokslininkai bendradarbiauja su LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvulininkystės katedra, ASU Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės bei Augalininkystės ir gyvulininkystės katedromis, Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorija, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto produktų technologijos katedra, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektorium, UAB „Ekoproduktas“, AB „Kauno grūdai“, AB „Kretingos grūdai“, AB „Biofuture“, UAB „Vitfoss“,UAB „Vikebas“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Naujoji Ringuva“, AB „Vilkyškių pieninė“, Serbijos maisto technologijos institutu, Stendės javų selekcijos institutu Latvijoje.

Vykdomi projektai

Dalyvauta FP7-REGPOT-2007-3 projekte FEED-TO-FOOD „Reinforcement of FEED-TO-FOOD Research Center at Institute for Food Technology of Novi Sad“. 2007-2011 m. Projekto tikslai: plėtoti Balkanų ir Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimą, stiprinti mokslinių tyrimų techninę bazę ir mokslininkų kompetenciją. Įgyvendinant projektą, 2010 m. gegužę dvi serbų mokslininkės stažavosi ir įsisavino daugelį pašarų tyrimo metodų. Tais pačiais metais  laboratorijos darbuotojas išvyko į Novi Sad universitetą (Serbija) mokytis dirbti su nauja pašarų gamybos įranga bei dalyvauti konferencijoje ir seminare.

Dalyvauta Lietuvos mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projekte „Gyvūnų mitybos technologijos kūrimas gauti pagerintos biologinės vertės mėsą, pieną ir kiaušinius“. MT/11-30, 2011-2015 m. Ištirta Lietuvoje išaugintų skirtingų javų veislių grūdų, gaminamų rapsų ir sėmenų išspaudų cheminė sudėtis (amino rūgštys, NDF, ADF ir ADL, riebalų rūgštys ir jų izomerai, β-gliukanai, pentozanai, fenolinės rūgštys, flavonoidai, fitatai, gliukozinolatai, linamarinas, Ca, P, Mn, Fe, Cu, Se, Zn). Mokslinių tyrimų metu ištirta transferacijos iš pašarų į broilerieną, kiaulieną, kiaušinius pokyčiai ir produkcijos lipidų savybės, naudojant neorganinius Se, Fe, naujos kartos Se ir Fe organinius junginius, aliejus, aliejingus pašarus ir natūralius antioksidantus. Remiantis gautais duomenimis, sukurtos prielaidos gaminti padidintos biologinės vertės dažniausiai vartojamą gyvūninės kilmės produkciją, pasižyminčią žmonių mitybai geresniu riebalų rūgščių santykiu, atsparumu oksidacijai ir optimalių juslinių savybių. Vartojant broilerieną, jautieną, pieną ir jų produktus, kiaulieną, kiaušinius, praturtintus būtinosiomis maistinėmis medžiagomis siekiant užtikrinti įvairią subalansuotą žmonių mitybą.

KPP priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ antrosios veiklos srities „Žemės ir miškų veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projekto „Ūkinės paskirties gyvūnų inovatyvios auginimo sistemos ir gyvūninės kilmės produktų pateikimas vartotojui“ 2011-2013 m. Šio projekto tikslai – skleisti mokslo žinias ir inovacinę praktiką tarp žemės ūkyje dirbančių asmenų, siekiant greitesnio jų prisitaikymo prie besikeičiančios technologinės ir verslo aplinkos, didesnio konkurencingumo bei ekonominės naudos užsitikrinimo; supažindinti žemės ūkyje dirbančius asmenis su naujausiomis antrinių cukraus pramonės produktų panaudojimo technologijomis galvijų ūkiuose; supažindinti žemės ūkyje dirbančius asmenis su pašarų pavyzdžių paėmimo technikomis ir pašarų kokybės tyrimų svarba ir atlikimu. Parodomųjų bandymų metu vyksiančių lauko dienų ir seminarų metu, viešinant rezultatus spaudoje ūkininkai ir gyvulininkystės specialistai susipažins su cukrinių runkelių griežinių silosavimo technologijomis, cukrinių runkelių griežinių siloso bei drėgnų pašarų mišinių šėrimo technologijos naudojimo pieno ūkiuose privalumais, išmoks tinkamai kontroliuoti pašarų kokybę bei įsisavins pašarų mėginių paėmimo būdus tyrimams. Planuojama, kad lauko dienose ir seminaruose apsilankys 60-64 klausytojai, dalis jų šiuose renginiuose gautas žinias ir įgūdžius pritaikys savo ūkiuose.

Kontaktai