GI logo
  • Veikla
  • Istorija
  • Projektai
  • 7 BP projektai
  • Cost projektai
  • HORIZON 2020. TREASURE
  • VOTRIS. "TRANSFER OF GOOD PRACTICES WITHIN VOCATIONAL TRAININGS IN SCIENTIFIC INSTITUTIONS OF AGRICULTURAL SECTOR" N0 2017-1-PL01-KA202-038808
  • SUSAN. "EUROPEAN RESEARCH AREA ON SUSTAINABLE ANIMAL PRODUCTION SYSTEMS"
  • REDIVERSE. Biodiversity within and between European Red dairy breeds – conservation through utilisation.
  • Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos projektai

      • PROJEKTAS „MĖSINĖS GALVIJININKYSTĖS ŪKIŲ VEIKLOS IR KONKURENCINGUMO DIDINIMAS TAIKANT INOVATYVŲ REPRODUKCIJOS MONITORINGĄ“ NR. 35BV-KK-19-1-12072-PR001

      Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir įgyvendinimo veiklai“

      Projektas „Išsiskiriančio iš srutų azoto išsaugančių technologijų diegimas galvijininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose“ Nr.14PA-KK-18-1-03464-PR001
      • Straipsniai:
      • Amoniako emisijų mažinimas iš skysto mėšlo panaudojant srutų rūgštinimo technologijas
      • Išsiskiriančio iš gyvulininkystės gamybos azoto poveikis aplinkai ir jo emisijų mažinimo būdai
      • Skysto mėšlo racionalus tvarkymas panaudojant rūgštinimo technologijas kiaulininkystės ir galvijininkystės ūkiuose
      • Efektyvus organinių trąšų panaudojimas gyvulininkystės ūkiuose

    • PROJEKTAS NR. 35BV-KK-17-1-03776-PR001 „Intensyvaus pieno ūkio sistemų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, įgyvendinimas“ PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS

      „BENDRADARBIAVIMAS“ VEIKLOS SRITĮ „PARAMA EIP VEIKLOS GRUPĖMS KURTI IR JŲ VEIKLAI VYSTYTI“
      • Projekto tikslas - įvertinti parinktų intensyvios pieno gamybos ūkių gamybinės ir ekonominės veiklos rezultatus, nustatyti juose klimato kaitos poveikio šaltinius bei pasiūlyti priemones, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, nemažinant pieno gamybos intensyvumo ir ekonominių ūkio rodiklių.
      • Projekto uždaviniai: • išanalizuoti, pasirinktuose ūkiuose, pašarų gamybos technologijas, gaminamų pašarų kokybę, gyvulių šėrimo organizavimą, mėšlo bei srutų susikaupimą ir jų tvarkymo būdus;
        • nustatyti pieno ūkiuose ŠESD šaltinius ir rasti priemones kaip juos valdyti;
        • įvertinti panaudotų biotechnologinių priemonių efektyvumą gaminamo siloso fermentacijai gerinti ir pašarų virškinamumui bei įsisavinimui gerinti, kartu įvertinant šių priemonių gebėjimą švelninti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą silosuotų pašarų gamybos ir naudojimo metu ir dujų išskyrimą iš galvijų organizmo pašarų maisto medžiagų virškinimo metu ir mažinantys iš mėšlo išsiskiriančių dujų kiekį;
        • surasti ir įdiegti priemones ir būdus įgalinančius mažinanti iš mėšlo išsiskiriančių dujų kiekį ir įvertinti panaudotų priemonių efektyvumą;
        • įvertinti projekto vykdymo metu įdiegtų biotechnologinių priemonių ekonominį efektyvumą.
        Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-2020 m.
  • Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos projektai
    • KPF
    • Inovatyvių reprodukcinių ir veislinio prieauglio auginimo technologijų diegimas Lietuvos avininkystės ūkiuose

      • LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „PROFESINIO MOKYMO IR INFORMAVIMO VEIKLA“ VEIKLOS SRITIES “Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje Mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ PROJEKTAS

        „Inovatyvių reprodukcinių ir veislinio prieauglio auginimo technologijų diegimas Lietuvos avininkystės ūkiuose“ 1PM-PV-13-2-008541

        Projekto tikslas – didinti Lietuvos avininkystės ūkių konkurencingumą, diegiant pažangias reprodukcines bei auginimo technologijas, metodus, taikant naujausias mokslo žinias ir inovacijas.

        Specialusis projekto tikslas – skatinti avių augintojus naudoti pažangias avių sėklinimo bei intensyvias avių prieauglio auginimo veislei technologijas, užtikrinant efektyvesnį geriausių reproduktorių genetinio potencialo panaudojimą, didinant avių produktyvumą ir gerinant bandų atsinaujinimą.

        Projekto uždaviniai

        • pademonstruoti Lietuvos avių augintojams avių sėklinimo ir rujų sinchronizavimo technologijas, jų ekonominę naudą ir privalumus,
        • supažindinti su avinų spermos kriokonservavimo technologija ir panaudojimo galimybėmis,
        • pademonstruoti avių prieauglio, auginamo veislei, intensyvaus auginimo technologijas,
        • skleisti informaciją apie parodomųjų bandymų rezultatus, naujausių reprodukcinių bei veislinio prieauglio auginimo technologijų privalumus, ekonominę naudą, įtaką bandų genetiniam progresui.

        PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS

        Vykdant projektą įrengti trys parodomieji bandymai:

        • Pirmas parodomasis bandymas įrengtas LSMU Gyvulininkystės instituto eksperimentinėje bazėje,
        • Antras parodomasis bandymas įrengtas UAB „Šeduvos avininkystė“.
        • Trečias parodomasis bandymas įrengtas Jūriaus Milišiūno ūkyje Dvargalių k., Biržų raj.

        Parodomųjų (demonstracinių) bandymų metu demonstruojama:

        • avių prieauglio intensyvus auginimas veislei;
        • avinų spermos kriokonservavimo (užšaldymo) technologija;
        • avių sėklinimo ir rujų sinchronizavimo technologijos.

      • Propogandiniai straipsniai:

        • Intensyvus avinukų auginimas veislei
        • Avių rujos reguliavimas
        • Skirtingai paruoštų pašarų įtaka avinukų augimo intensyvumui
    • Pieninių galvijų ankstyvojo veršingumo diagnostikos metodų naujausių mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida

      • LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „PROFESINIO MOKYMO IR INFORMAVIMO VEIKLA“ VEIKLOS SRITIES „ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO VEIKLOS IR ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PERDIRBIMO ŪKYJE MOKSLO ŽINIŲ IR INOVACINĖS PRAKTIKOS SKLAIDA“ PROJEKTAS

        „Pieninių galvijų ankstyvojo veršingumo diagnostikos metodų naujausių mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“

        Projekto trukmė 2012-2015 metai.

        Projekto tikslas – skatinti pieno gamintojus naudoti naujausius ankstyvo veršingumo diagnostikos metodus, tuo gerinant bandų atsinaujinimą, didinant karvių produktyvumą, gerinant pieno kokybę, užtikrinant tinkamą karvių produktyvumo apskaitą ir kontrolę.

        Uždaviniai:

        • pademonstruoti Lietuvos pieno gamintojams naujausius ankstyvo veršingumo diagnostikos metodus pagal neštumo baltymą ir progesterono lygį piene;
        • skleisti informaciją apie parodomųjų bandymų rezultatus, naujausių ankstyvojo veršingumo diagnostikos metodų privalumus, ekonominę naudą, ryšį su tinkamai atliekama karvių produktyvumo apskaita ir kontrole ūkyje.

        Projektas vykdomas keturiuose Lietuvos ūkiuose. Vykdant projektą surengta 10 seminarų ir 8 lauko dienos

      • Propogandiniai straipsniai:

        • Ankstyvojo veršingumo diagnostika – svarbi embrionų mirtingumo prevencijos priemonė
        • BioPRYN testo panaudojimas pieninių karvių bandose
    • Europos Sąjungos paramos gyvulininkystės ūkio plėtrai ir poveikio gyvenimo kokybei kaime analizė

      Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas (dr. Ina Skurdenienė ir dr. Vytautas Ribikauskas) su Nacionaline mokėjimo agentūra 2010 metais vykdo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ Lietuvos kaimo tinklo veiksmų programos ir metinių veiksmų plano projektą Nr. 4NT-KK-10-1-0035-PR001

      „STUDIJA: Europos Sąjungos paramos gyvulininkystės ūkių plėtrai ir poveikio gyvenimo kokybei kaime analizė“.

      Bus nustatytos, sukauptos, išanalizuotos ir sistemintos žinios apie ES paramos poveikio gerąją patirtį tradicinės ir ekologinės gamybos būdų gyvulininkystės ūkių plėtrai ir gyvenimo kokybei kaime. Bus išanalizuoti įvykę ir vykstantys pokyčiai Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose pasinaudojant atskiromis ES paramos priemonėmis (pvz. Įgyvendinant Pieno direktyvą, Nitratų direktyvą ir kt.). Bus išanalizuotos gyvūnų laikymo, pieno ir mėsos gamybos technologijos, aplinkosauginės realijos verčiantis gyvulininkyste, žmonių ištekliai ir jų plėtotė ir kt. Tuo pačiu bus atlikta inovatyvių gyvulininkystės plėtros idėjų paieška ir jų susisteminimas.

    • Nacionalinės mokėjimo agentūros remiamo parodomojo bandymo „Importuojamų žaliavų pakeitimas vietiniais baltyminiais komponentais paukščių racionuose“ aprašymas

      Iš Lietuvoje auginamų baltyminių kultūrų lubinai sukaupia daugiausiai baltymų (40% ir daugiau). Be to jie gerai dera smėlėtose – nederlingose žemėse. Kasmet jų Lietuvoje užauginama apie 20 – 25 tūkstančius tonų. Žinoma, kad jie gyvulių ir paukščių racionuose gali sudaryti iki 20% viso raciono lesalų komponentų, priklausomai nuo jų sukauptų alkaloidų kiekio. Dabar, kai yra išvesti bealkaloidiniai saldieji lubinai, jų kiekis racione gali būti didesnis (30 %).

      Gyvulininkystės institutas ūkininko Vladislovo Tamošiūno ūkyje esančiame Anykščių rajono, Leliūnų kaime, Sterkonių fermoje atlieka parodomąjį bandymą „Importuojamų žaliavų pakeitimas vietiniais baltyminiais komponentais paukščių racionuose“ remiamą Nacionalinės mokėjimo agentūros.

      Parodomojo bandymo metu sojų rupinius, kurie yra importuojami ir be to genetiškai modifikuoti, bet labiausiai pagal maisto medžiagų pilnavertiškumą tinka gyvulių ir paukščių mitybai, iki 30% raciono sudarys saldieji lubinai keisime lietuviškais lubinais. Kalakutų kontrolinės grupės mityboje pagrindinis raciono baltyminis komponentas, sojų rupiniai sudarys 40%. Pirmoje bandyminėje grupėje pusė kiekio sojų rupinių bus pakeista lubinais, t.y. 20% plius 20% sojų rupinių, kitose bandyminėse grupėse lubinų ir sojų rupinių atitinkamai yra 15 + 25, 10 + 30%.

      Be to viena kalakutų grupė, gaunanti 30% lubinų be sojų rupinių gaus ir probiotikų priedą, kita analogiška grupė gaus fermentų, padedančių virškinti ląstelieną priedą.

      Bandymo eigoje bus stebimas ir fiksuojamas kalakutų augimas, registruojami mikroklimato pokyčiai kalakutidėje.

      Baigiantis bandymui, rugsėjo – spalio mėnesiais, bus suorganizuota laiko (atvirų durų) diena, kur visi besidomintieji lubinų panaudojimo galimybėmis, bei paukščių auginimu galės akivaizdžiai pamatyti bandyminius kalakutus ir susipažinti su bandymo rezultatais. Taip pat bus suruoštas seminaras dėl lubinų panaudojimo galimybių kalakutams lesinti, o gauti bandymų duomenys paskelbti respublikinėje ir tarptautinėje spaudoje.

      Kontrolinio skerdimo metu analizuosime lubinų bei kitų faktorių įtaką kalakutų skerdenų sudedamosioms dalims ( atskirų raumenų kiekiui, riebalų kiekiui), cheminiams mėsos rodikliams, riebalinių rūgščių sąstatui raumenyse.

      Laboratoriniais tyrimais aiškinsimės kiek genetiškai modifikuotų lesalų komponentų lieka kalakutų raumenyse ir riebaluose bei tirsime probiotikų ir fermentų veikimą paukščių virškinamajame trakte.
  • Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos remiamas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programos
    • Pašarų kokybės įvertinimas avininkystės ūkiuose avių ėringumo laikotarpiu ir jų poveikio bandų reprodukcijos rodikliams tyrimas

      • Projekto vadovas – dr. Artūras Šiukščius, tel. 8 688 17585, el. p. arturas@lgi.lt LSMU Gyvulininkystės institutas

        Projekto tikslas

        Ištirti ir įvertinti pašarų kokybę skirtinguose Lietuvos regionų avininkystės ūkiuose, laikančiuose specializuotų mėsinių veislių avis, ėringumo laikotarpiu ir nustatyti jų poveikį bandų reprodukcijos rodikliams

        Projekto uždaviniai

        1. Surinkti duomenis apie tvartiniu laikotarpiu naudojamus pašarus iš 8 mėsinių avių ūkių, laikančių ne mažiau 100 ėriavedžių.
        2. Ištirti šieno, silosuotų pašarų, kombinuotųjų pašarų, grūdų cheminę sudėtį ir nustatyti šių pašarų maistingumą.
        3. Įvertinti avių ūkiuose naudojamus racionus ėringumo laikotarpiu.
        4. Išanalizuoti avių ūkių reprodukcijos rodiklius.
        5. Parengti rekomendacijas dėl subalansuotų racionų sudarymo avių ėringumo laikotarpiu skirtinguose avininkystės ūkiuose.

        Projekto vykdymo trukmė

        2015–2016 m.

        Rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus MTTV projektą

        Įgyvendinus projektą bus ištirti ir įvertinti mėsinių avių ūkiuose naudojami pašarai, jų kokybė, racionų tinkamumas avių ėringumo laikotarpiu bei įtaka bandų reprodukciniams rodikliams. Parengtos rekomendacijos padės ūkininkams geriau subalansuoti ėringų avių racionus, kas užtikrins geresnį ėriavedžių sveikatingumą, atvedamų jauniklių gyvybingumą ir išgyvenimą, didins ūkių konkurencingumą ir sėkmingą mėsinės avininkystės ūkių plėtrą.

    • Nykstančių ūkinių gyvūnų veislių, veisiamų mažomis populiacijomis, inbrydingo laipsnio nustatymas

      • Projekto vadovas – dr. Rūta Šveistienė, tel. 8 612 14095, el. p. ruta@lgi.lt LSMU Gyvulininkystės institutas

        Projekto tikslas

        Projekto tikslas yra įvertinti kaip sulėtinti inbrydingo augimą skirtingose gyvūnų veislėse, kurios veisiamos uždarų populiacijų metodu, bei įvertinti genetinio ryšio kitimą veislių viduje nuo šių veislių saugojimo pradžios.

        Projekto uždaviniai

        1. Surinkti (keturių arklių veislių – žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, Lietuvos sunkiųjų, senojo Lietuviško genotipo trakėnų, keturių galvijų veislių – Lietuvos šėmųjų, baltnugarių, senojo genotipo Lietuvos juodmargių, senojo genotipo Lietuvos žalųjų, vienos Lietuvos vietinės veislės kiaulių ir Lietuvos šiurkščiavilnių avių) ir paruošti kilmės duomenis statistiniam duomenų apdorojimui naudojant Vokietijos Žemės ūkio gyvūnų genetikos instituto paruoštą statistinę programą PopReport.
        2. Atlikti surinktų duomenų atsitiktinių klaidų vertinimo kontrolę.
        3. Įvertinti ūkinių gyvūnų mažų populiacijų parametrus, kuriuos sąlygoja šeimų, linijų ar skirtingų giminingų grupių giminingumo laipsnis.
        4. Parengti rekomendacijas veislininkystės institucijoms kaip sulėtinti inbrydingo augimą gyvūnų veislėse, veisiamose uždarų populiacijų metodu.

        Projekto vykdymo trukmė.

        2014–2016 m.

        Rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus MTTV projektą

        Bus įvertinta kaip sulėtinti inbrydingo augimą skirtingose gyvūnų veislėse, kurios veisiamos uždarų populiacijų metodu, bei įvertinti genetinio ryšio kitimą veislių viduje nuo šių veislių saugojimo pradžios.

    • Lietuvoje laikomų skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio juodmargių produktyvių karvių šėrimo įvertinimas

      • Projekto vadovas- dr. Virginijus Uchockis, tel. 8 612-23931, el. p. virginijus@lgi.lt LSMU Gyvulininkystės institutas

        Projekto tikslas

        Įvertinti Lietuvoje laikomų skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio juodmargių produktyvumą, naudojamus racionus, aprūpinimą maisto medžiagomis ir šėrimo lygį.

        Projekto uždaviniai

        1. Išanalizuoti skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio įtaką juodmargių karvių produktyvumui.
        2. Ištirti pašarus ir įvertinti pašarų kokybę, nustatyti pašarinę bei energetinę vertę.
        3. Įvertinti galvijų šėrimo lygį atskiruose ūkiuose.
        4. Parengti išvadas ir rekomendacijas dėl skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio įtakos juodmargių karvių šėrimui.

        Projekto vykdymo trukmė

        2014–2016 m.

        Rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus projektą

        Tyrimų duomenys įgalins optimizuoti Lietuvoje laikomų skirtingo Holšteinų veislės kraujo laipsnio juodmargių karvių šėrimą ir padidinti karvių produktyvumą. Bus parengtos rekomendacijos.

    • GYVULININKYSTĖS DARNAUS VYSTYMO IR KLIMATO KAITOS GALIMYBIŲ STUDIJA

      • Projekto vadovas – dr. Violeta Juškienė, instituto direktorė, vyresn. mokslo darbuotoja, tel. 869846453, LSMU Gyvulininkystės institutas

        Projekto tikslas

        Išanalizuoti ir įvertinti holistiniu požiūriu situaciją šalies gyvulininkystės sektoriuje, sprendžiant dabartinius globalios rinkos ir klimato kaitos iššūkius bei vystymo perspektyvas.

        Projekto uždaviniai

        1. Išanalizuoti ir apibendrinti įvairiose pasaulio šalyse ir Lietuvoje gyvulininkystės sektoriuje naudojamas technologijas pagal skirtingas gyvūnų rūšis, ūkininkavimo tikslus ir ekonominę aplinką.
        2. Nustatyti gyvulininkystės technologijų optimaliausius variantus, atitinkančius atskirų gyvūnų rūšių gerovės reikalavimus ir plėtros galimybes.
        3. Išanalizuoti fermų aplinkos lokalinės taršos plitimo dinamiką ir būdus jai mažinti.
        4. Pasiūlyti pagrindines priemones gyvulininkystės darnaus vystymo užtikrinimui, atitinkančias Europos Sąjungos strategiją dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos.

        Projekto vykdymo trukmė.

        2015–2016 m.

        Rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus MTTV projektą

        Parengta Gyvulininkystės darnaus vystymo ir klimato kaitos galimybių studija. Studijoje bus apibendrinta holistiniu požiūriu situacija šalies gyvulininkystės sektoriuje ir, atsižvelgus į įvairių ES ir kitų pasaulio šalių patirtį bei numatomus iššūkius, kuriuos diktuoja dabartinis laikmetis t.y. globali rinka, klimato kaitos iššūkiai, griežtėjantys gyvūnų gerovės reikalavimai, bus pasiūlytos priemonės, kurias reikėtų įgyvendinti gyvulininkystės ūkiuose, siekiant užtikrinti darnų gyvulininkystės vystymą.

    • Robotais melžiamų karvių produkcijos apskaitos skirtingais modeliais tikslumo įvertinimas

      • Projekto vadovė – dr. Danguolė Urbšienė, tel. 8 616 14902, el. p. danguole@lgi.lt LSMU Gyvulininkystės institutas

        Projekto tikslas

        Pasiūlyti optimalius karvių produktyvumo apskaitos modelį ir organizacines priemones, atsižvelgiant į melžimo robotų technologines galimybes.

        Projekto uždaviniai

        1. Nustatyti veiksnius, labiausiai lemiančius robotais melžiamų karvių pieno riebalų ir baltymų kiekių perskaičiavimo paklaidas, vykdant kontrolę A4 ir At metodus atitinkančiais modeliais.
        2. Nustatyti skirtingais kontrolės modeliais kontroliuojamų karvių pieno riebalų ir baltymų kiekių perskaičiavimo paklaidų priklausomybę nuo melžimo dažnio kontrolinio melžimo dieną.
        3. Parengti pasiūlymus robotais melžiamų karvių produktyvumo kontrolei ir apskaitai vykdyti Lietuvoje.

        Projekto vykdymo trukmė

        2015–2016 m.

        Rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus MTTV projektą

        Įgyvendinus projektą bus įvertintos galimybės tikslinti automatizuotas melžimo sistemas bei elektroninius pieno matuoklius naudojančių ūkių kontroliuojamų karvių produkcijos apskaitą Lietuvoje, atsižvelgiant į ICAR rekomendacijas. Parengti pasiūlymai padės užtikrinti pieninių galvijų veislinės vertės nustatymo duomenų tikslumą ir patikimumą, kuris reikalingas didinant gyvulių genetinį potencialą ir siekiant geresnių ekonominių rodiklių ūkiuose.

    • ŽEMĖS ŪKIO GAMYBINIŲ STATINIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO MOKSLINIS PAGRINDIMAS

      • Projekto vadovas – dr. Remigijus Juška, vyresn. mokslo darbuotojas, tel. 861548596, el. paštas: rjuska@yahoo.com , LSMU Gyvulininkystės institutas

        Projekto tikslas

        Parengti triušių ir kitų kailinių žvėrelių ūkių technologinio projektavimo mokslinį pagrindimą.

        Projekto uždaviniai

        1. Išanalizuoti Lietuvos ir kitų šalių triušių ir kitų žvėrelių ūkių statinių projektavimo ir statybos patirtį, eksploatacijos ypatumus bei norminius dokumentus, reglamentuojančius taikomos technologijos kokybę.
        2. Mokslinės analizės pagrindu susisteminti rezultatus ir pateikti triušių ir žvėrelių ūkių statinių technologinio projektavimo reikalavimų projektą.

        Projekto vykdymo trukmė

        2015 m.

        Rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus MTTV projektą

        Mokslinės analizės pagrindu bus parengti žemės ūkio statybas reglamentuojantys norminiai aktai – triušių ir kitų kailinių žvėrelių patalpų ir jų pagalbinių patalpų technologinio projektavimo taisyklės.

    • GALVIJŲ, KIAULIŲ, PAUKŠČIŲ (MĖSINIŲ IR DEDEKLIŲ VIŠTŲ), AVIŲ, OŽKŲ MĖŠLE BEI SRUTOSE ESANČIO AZOTO IR FOSFORO KIEKIO NUSTATYMAS

      • ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS 2015-2020 METŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROJEKTAS

        „GALVIJŲ, KIAULIŲ, PAUKŠČIŲ (MĖSINIŲ IR DEDEKLIŲ VIŠTŲ), AVIŲ, OŽKŲ MĖŠLE BEI SRUTOSE ESANČIO AZOTO IR FOSFORO KIEKIO NUSTATYMAS“

        dr. Remigijus Juška, tel. 8 615 48596; el. paštas – rjuska@yahoo.com; LSMU Gyvulininkystės institutas

        Projekto tikslas

        Nustatyti N bei P kiekius (galvijų, kiaulių, paukščių (mėsinių ir dedeklių vištų), avių ir ožkų) mėšle bei srutose.

        Projekto uždaviniai

        1. Nustatyti (galvijų, kiaulių, paukščių (mėsinių ir dedeklių vištų), avių ir ožkų) mėšle ir srutose esančio azoto ir fosforo kiekius per metus kiekvienai gyvūno rūšiai, atsižvelgiant į jų auginimo technologijas bei naudojamus pašarus.
        2. Parengti sąvadą, kuriame būtų nurodyti azoto ir fosforo kiekiai, gaunami iš vieno ūkinio gyvūno (galvijo, kiaulės, paukščio (mėsinės ir dedeklės vištos), avies ir ožkos) per metus, gyvūnus laikant ūkiniuose pastatuose ir ganant laukuose.
        3. Atsižvelgus į gautus tyrimus, bus pateiktos rekomendacijos dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 priede esančioje lentelėje šių gyvūnų rūšių: galvijų, kiaulių, paukščių (mėsinių ir dedeklių vištų), avių ir ožkų) patikslinimo poreikio.

        Projekto vykdymo trukmė

        2015 – 2017 m.

        Rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus MTTV projektą

        Bus nustatyti šiuo metu auginamų galvijų, kiaulių, paukščių (mėsinių ir dedeklių vištų), avių ir ožkų mėšle bei srutose esantys N bei P kiekiai. Nustačius aukščiau išvardintų ūkinių gyvūnų mėšle bei srutose, lyginant su ankstesnių tyrimų rezultatais, esančio N kiekio pokytį, taip pat remiantis P kiekio gyvulių mėšle ir srutose tyrimų rezultatais, bus pateiktos gyvūnų perskaičiavimo į SG dydžius rekomendacijos, užtikrinčios neviršijantį 170 kg N/ha ir 25 kg P/ha per metus tręšimą.

    • Daugiau apie Lietuvos respublikos ŽŪM remiamas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programas
  • „INTERREG“ projektai

    • Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione
      • Projekto aprašymas