Gyvūnų veisimo ir genetikos skyrius
Bendra informacija apie skyrių
Gyvūnų veisimo ir genetikos skyriuje dirba 5 darbuotojai, iš jų 4 mokslo darbuotojai ir 1 zootechnikas.
Pagrindinė skyriaus veikla – moksliniai tyrimai gyvūnų veisimo ir genetikos srityje. Skyriuje atliekami ūkinių gyvūnų fenotipinės ir genetinės įvairovės tyrimai, vykdoma progresyvesnių selekcijos metodų paieška ir diegimas, analizuojama atskirų populiacijų būklė ir nustatoma inbrydingo laipsnio įtaka populiacijos gyvybingumui bei tolesniam plėtojimui, analizuojama įvairių faktorių įtaka gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei, tiriamos institute saugomų žemaitukų arklių, vietinių ir Lietuvos baltųjų kiaulių, šėmų ir baltnugarių galvijų, vietinių šiurkščiavilnių avių bei vištinių žąsų biologinės-ūkinės savybės, kuriamos naujos linijos ir šeimos, ieškoma nišų kuo platesniam genetinių išteklių panaudojimui.
Teikiamos mokslinės paslaugos
- rekomendacijos, pasiūlymai ir konsultacijos skirtingų veislių galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklių veisimo bei selekcijos, gyvūnų genetinių išteklių monitoringo klausimais;
- veisimo planų ir selekcinių programų rengimas;
- galvijų ir arklių kilmės nustatymas bei ekspertizė, arklių kraujo baltymų polimorfizmo tyrimai;
- gyvūnų kraujo ir DNR pavyzdžių kaupimas.
Istorija
Veislinė gyvulininkystė yra prioritetinė žemės ūkio šaka, todėl gyvūnų produktyvumo genetinio potencialo didinimas ir produkcijos kokybės gerinimas visuomet buvo vieni svarbiausių Gyvulininkystės instituto mokslinės veiklos uždavinių. Nuo pat instituto įkūrimo (1952 m.) jo struktūroje buvo Gyvulių veisimo sektorius, o vėliau (nuo 1956 m.) gyvūnų veisimo ir genetikos srities tyrimai buvo atliekami Galvijininkystės (vedėjai: J. Kuosa – 1956-1960; R. Žebenka – 1960-1964; K. Strolys – 1966-1971; V. Tarvydas – 1972-2000), Kiaulininkystės (vedėjai: R. Makoveckas – 1956-1980; J. Šveistys – 1981-1999), Avininkystės ir kailinės žvėrininkystės (vedėjai: A. Blažys – 1956-1957, S. Danta – 1958-1982), Paukštininkystės (vedėjas K. Jackūnas – 1956-1968) ir Arklininkystės (vedėjas V. Barauskas – 1956-1960) skyriuose bei Imunogenetikos laboratorijoje, įkurtoje 1966 m. (vedėjai: Z. Vagonis – 1966-1977; A. Vinikas – 1978-1985). Pakeitus instituto struktūrą, nuo 1971 m. šios srities tyrimus tęsė Galvijų veisimo (vedėjas K. Strolys –1971-2000) ir Kiaulių veisimo (vedėjai: R. Makoveckas – 1971-1978; V. Džiaugys – 1978-2000; R. Klimas – 2001-2002) sektoriai bei Smulkiųjų gyvulių ir paukščių (vėliau – Pagalbinių gyvulininkystės šakų) skyriaus darbuotojai (vedėjai: S. Danta, A. Vinikas, A. Kanapeckas – 1985-1995). Nežymūs instituto struktūriniai pakeitimai buvo vykdomi ir 1987 m. bei 1992 m. Nuo 1988 m., panaikinus Imunogenetikos laboratoriją, kraujo grupių tyrimai buvo tęsiami Respublikinėje ūkiskaitinėje gyvulių kraujo grupių laboratorijoje, įkurtoje 1972 m. prie Lietuvos gyvulininkystės instituto Baisogalos eksperimentinio ūkio. 1992 m. ši laboratorija tapo instituto struktūriniu padaliniu ir buvo pavadinta Gyvulių kilmės patikrinimo laboratorija (vedėja B. Boveinienė – 1972–2003), veikianti iki šiol.
Gyvūnų veisimo ir genetikos srities mokslininkai yra išanalizavę nacionalinių veislių galvijų, arklių, kiaulių ir avių kilmę, jų susikūrimo istoriją, ištyrę biologines-ūkines savybes, paruošę jų gerinimo ir vertinimo sistemas, sukūrę geriausius veislių derinius, ištyrę įvairių veiksnių poveikį gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei, paruošę daugybę rekomendacijų ir pasiūlymų produktyvių bandų kūrimui bei pažangesniam veislinio darbo organizavimui. Vieni svarbiausių mokslininkų darbų – Lietuvos baltųjų kiaulių veislės sukūrimas, Lietuvos juodgalvių avių veislės tobulinimas ir Žemaitukų arklių populiacijos atkūrimas.
2002 m. instituto tarybos nutarimu patvirtintas atskiras mokslinis padalinys – Gyvūnų veisimo ir genetikos skyrius, kuriam priskirta Gyvūnų kilmės patikrinimo laboratorija ir Gyvūnų genofondo išsaugojimo grupė. Šiam skyriui nuo 2003 m. vadovauja dr. Birutė Zapasnikienė. 2009 m. įkūrus institute Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centrą, 2010 m. į pastarąjį buvo perkelta Gyvūnų genofondo išsaugojimo grupė (1 zootechnikas ir 6 pagalbiniai darbininkai, prižiūrintys saugomus retų vietinių veislių gyvūnus).
Mokslinė veikla
Skyriaus mokslinės veiklos kryptys: gyvūnų kilmės ir genetinės įvairovės tyrimai; gyvūnų potencialių galimybių tyrimai ir veisimo schemų optimizavimas.
Skyriaus darbuotojų vykdomų mokslinių tyrimų darbų temos:
- Genetinių ir kitų veiksnių poveikio Lietuvoje auginamų avių biologinėms-ūkinėms savybėms tyrimai (2013-2020). Tiriamas atskirų veiksnių poveikis avių genetinei vertei, prieauglio augimo intensyvumui, avių produktyvumui bei produkcijos kokybei.
- Įvairių genotipų įtaka mėsos kokybei ir jos įvairovei (2015-2016). Atliekami riebalų rūgščių sudėties šernienoje ir riebalų rūgščių stabilumo, saugant mėsą žemoje temperatūroje ir oksidacinėje aplinkoje, tyrimai. Taip pat tiriama riebalų rūgščių sudėtis žuvusių bebrų patelių ir jų embrionų audiniuose.
- Lietuvos kiaulių veislių produkcijos ir jos panaudojimo tyrimai (2015-2019). Vykdomi Lietuvos vietinių ir senojo genotipo Lietuvos baltųjų kiaulių, išaugintų skirtingo intensyvumo sąlygomis, produktyvumo tyrimai. Taip pat tiriamas Lietuvos vartotojų požiūris į riebią kiaulieną.
- Auginimo sąlygų įtaka žemaitukų arklių nervų sistemai (2015-2017). Analizuojamos tiriamųjų ūkių žemaitukų arklių auginimo sąlygos ir testuojama gyvūnų nervinė veikla. Tiriama skirtingų auginimo sąlygų įtaka žemaitukų arklių nervų sistemai.
Studijos
Skyriuje studijuoja doktorantė Bajorinaitė Aušra, kurios mokslinio darbo tema - Fenotipinių ir genotipinių kiaulių savybių įtaka mėsos kokybei. (2012-2017). Vadovė – dr. V. Razmaitė.
Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas
Skyriaus mokslininkai aktyviai dalyvauja ruošiant valstybines gyvulių veislininkystės programas, strategijas, įvairias nuorodas bei taisykles, todėl glaudžiai bendradarbiauja su LR ŽŪM Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriumi, Valstybine gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM, AB „Lietuvos veislininkystė“, VĮ "Gyvulių produktyvumo kontrolė", VĮ "Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras", Žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Gyvulininkystės skyriumi ir įvairiomis gyvulių augintojų asociacijomis (žemaitukų ir Lietuvos sunkiųjų arklių, kiaulių, avių, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų ir kt.).
Skyriaus mokslininkai palaiko ryšius su Veterinarijos akademijos Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutu, Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra, Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos bei Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijomis. Geri ir draugiški ryšiai yra palaikomi su Latvijos žemės ūkio universitetu, su Estijos veterinarinės medicinos ir gyvulininkystės instituto Gyvūnų genetikos laboratorija, Šiaurės šalių ūkinių gyvūnų genetiniu banku, Švedijos žemės ūkio universiteto Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra bei panašios srities mokslininkais iš Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Australijos ir kitų šalių.
Vykdomi projektai
Skyriaus mokslininkai dalyvauja COST veikloje FAIM „Nedestruktyvių atvaizdavimo ir spektroskopinių metodų optimizavimas ir standartizavimas siekiant patobulinti žemes ūkio gyvūnų kūno struktūrą ir mėsos kokybę“ („Optimising and standardising non-destructive imaging and spectroscopic methods to improve the determination of body composition and meat quality in farm animals“).
Vykdomas Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Skirtingai užaugintų ūkinių iš laukinių gyvūnų mėsos kokybė vartotojų sveikos mitybos aspektu“ pagal sutartį SVE-07/2012 su Lietuvos mokslo taryba 2012.09.01-2015.12.31.
ES Horizon 2020 RIA projektas 634476 “Diversity of local pig breeds and production systems for high quality traditional products and sustainable pork chains” (TREASURE).
Vykdomas KPP priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ antrosios veiklos srities „Žemės ir miškų veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projektas „Skirtingų technologijų taikymas siekiant išryškinti žirgų ūkines-biologines savybes siekiant padidinti žirgininkystės ūkių veiklos našumą, pelningumą ir konkurencingumą.“